Arūnui Dulkiui teko raudonuoti Seime

A.Dulkio „tardymą" „valstiečiai" pradėjo nuo pagrindinės aktualijos - karo Ukrainoje. 

Parlamentaras, A.Dulkio pirmtakas ministro poste Aurelijus Veryga pastebėjo, kad dauguma sektorių ruošiasi galimai karinių veiksmų grėsmei, todėl, pavyzdžiui, padidintas finansavimas gynybai, perkama ginkluotė ir pan.

A.Verygos įsitikinimu, bet kokiam realiam pavojui turi būti pasiruošęs ir sveikatos sektorius, todėl teiravosi, ar yra planas, kaip medicinos darbuotojus apmokyti taktinės medicinos, ar infrastruktūra paruošta galimoms grėsmėms.

Pasak A.Dulkio, iki šiol į mokymus, susijusius su galimomis ypatingomis situacijomis, buvo žiūrima skeptiškai, netgi žaismingai.

„Per kelias dešimtis karo dienų Lietuva nėra padariusi kažko, kas pakeistų tai, ko nedarėme 30 metų, arba į ką žiūrėjome ne atsainiai, bet... Kai darai ir netiki tuo, kad to prireiks, tai ir rezultatas toks", - sakė A.Dulkys, pridurdamas, kad plano apmokyti medikus taktinės medicinos nėra.

Tačiau esą sveikatos priežiūros įstaigos jau peržiūri situaciją su turimu telefono ryšiu, energijos šaltiniais, galvoja, kaip apsirūpinti papildomais energijos šaltiniais.

Asta Kubilienė praėjusią savaitę per Seime vykusią Vyriausybės valandą sakė, kad vykstant karui įvairūs saugos specialistai ir saugos portalai ragina Lietuvos žmones turėti tam tikrų vaistų atsargų atėjus dienai „X". Ji klausė, kaip sukaupti, pavyzdžiui, antibiotikų atsargų, jei jie išduodami tik su receptu, o nesergančiam žmogui receptai neišrašomi.

Pasak A.Dulkio, receptinių vaistų atsargų nepavyks prikaupti, nes jie parduodami tik su receptais, o sergantiems lėtinėmis ligomis vaistus leidžiama išrašyti iki 6 mėnesių.

Tiesa, ne visi gydytojai sutinka išrašyti tokiam ilgam laikui, nes nori sekti paciento būklę.

Arvydas Nekrošius informavo girdėjęs daug skundų iš gyventojų, kad šie vaistinėse nebegali įsigyti kai kurių vaistų, jau trūksta net švirkštų, lašelinių. Ir teiravosi, ar sistema susiduria su tokiais iššūkiais. O jei susiduria - kaip problemos sprendžiamos.

Ministras atsakė, kad davė nurodymą gydymo įstaigoms tų priemonių atsargų sukaupti ne 1 mėnesiui, kaip iki šiol, o 3 mėnesiams. Tuo labai nustebino A.Verygą.

„Taigi pripažinęs, kad kyla problemų įsigijimuose, pasakė, kad problemos sprendimą suvertė gydymo įstaigoms ir dar davė nurodymą, esant apsunkintam įsigijimui, įsigyti daugiau. Nulis logikos", - po posėdžio pastebėjo A.Veryga.

Aišku, A.Dulkio buvo pasiteirauta ir apie stumiamą sveikatos įstaigų reformą, ir apie tai, kaip pastaroji smogs regionams. Ministras sako, kad atitinkami projektai Seimui bus pateikti balandį.

Jei jiems bus pritarta, reforma startuos kitąmet.

Pagrindiniai tikslai, anot A.Dulkio, - integruota pirminė ir antrinė sveikatos priežiūra savivaldybėse, centralizuota greitoji medicinos pagalba, taip pat su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau aptariamas būsimas pacientų pavėžėjimo klausimas.

Viskas daroma esą dėl to, kad mažėtų stacionarių ir daugėtų ambulatorinių paslaugų, dėl ko neva regionų ligoninės netgi sustiprėtų.

Pacientų organizacijos rašte Seimo Sveikatos reikalų komitetui pasiskundė, kad, įsigaliojus naujajam 2022 metų vaistų kainynui, iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo dingo kai kurie vaistai ir apie 300 000 pacientų juos turi pirkti už savo lėšas.

„Yra kitų vaistų, kurie jiems tinka. Nėra nė vieno vaisto, kurio negalima pasikeisti", - atkirto A.Dulkys.

A.Veryga jo pasiteiravo ir apie beprotiškai išaugusias priemokas už kompensuojamuosius vaistus.

Pasak A.Verygos, pavyzdžiui, seimūnė Agnė Širinskienė pasidalijo informacija, kad priemoka už jos vaistų krepšelį išaugo nuo 35 iki 88 eurų. Tačiau A.Dulkys pareiškė, kad nieko apie priemokų padidėjimą negirdėjo.

O paklaustas, ar nepadidės ir taip jau milžiniškos eilės gydymo įstaigose dėl pabėgėlių antplūdžio, tikino, kad didžiausia pabėgėlių koncetracija - Vilniaus apskrityje, o jos gydymo įstaigų vadovai gerai organizuoja darbą.

Pasiaiškinimo iš A.Dulkio reikalauja ir S.Skvernelis



Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai panaikinus chirurgo licenciją buvusiam Santaros klinikų vadovui Kęstučiui Strupui, parlamentaras, ekspremjeras Saulius Skvernelis pareikalavo sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pasiaiškinimo.

„Lietuvos medicina visada buvo garsi savo unikaliais gydytojais - pasaulinio masto profesoriais, kurie atliko unikalias operacijas, gelbėjo žmones.

Tai, kas šiuo metu vyksta su akademiku prof. Kęstučiu Strupu, netelpa į jokius logikos rėmus.

Pirmiausia jis tapo pseudoambicijų teisėsaugos auka. Nepaisant to, šiandien yra atimta licencija. Ir licencija atimta - gal jūs patvirtinsite arba paneigsite - po jūsų sprendimo, kada buvo padarytas spaudimas akreditavimo tarnybai.

Gal galite paaiškinti istorijos esmę? Ir kas prisiims atsakomybę už tuos pacientus, kurie šiandien laukia unikalaus akademiko operacijų?

Arba jei jie neišgyvens, arba bus stipriai pabloginta jų gyvenimo kokybė?" - į ministrą kreipėsi S.Skvernelis.

„Operuokite net patį popiežių, bet jei iš Lietuvos žmonių bus imami kyšiai su licencijomis, bus taip pat", - atrėžė A.Dulkys.

Praėjusiais metais Vilniaus apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo K.Strupas buvo pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo.