Arūnas Dulkys: bus svarstoma grąžinti privalomas kaukes

„(Per Vyriausybės posėdį) padiskutuosime apie kaukes, (...) nes kaukės nešiojimas yra labai nesudėtingas dalykas, kurį galima daryti, bet planuojame aptarti, ar vis tik nereikėtų rekomendacijos taisyklę, kur mes aktyviai rekomenduojame, kai kuriais atvejais daryti privalomą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė A. Dulkys.

Jis teigė kol kas nenorintis svarstyti, kur kaukės taptų privalomos, tačiau pažymėjo, kad bus siekiama išvengti visuotinio privalomo kaukių grąžinimo, nes kai kuriose situacijose tokie reikalavimai yra pertekliniai.

„Kai buvo visuotinis horizontalus visuotinis kaukių visur nešiojimas, jis lygiai taip pat sulaukdavo daugybės kritikos, nes buvo labai daug situacijų, kur sveiku protu aišku, kad čia nereikia tos kaukės. Tikrai norime surasti tą aukso vidurkį ir nekartoti tų klaidų, nes vis tik didelė dalis visuomenės pasiskiepijusi, turime testavimo algoritmus, tai norime visas priemones naudoti proporcingai ir adekvačiai“, – teigė ministras.

Klausiamas, ar dėl prastėjančios epidemiologinės situacijos svarstoma grąžinti veiklų ribojimus, A. Dulkys teigė, jog svarbiausia yra paskatinti vakcinuotis nepasiskiepijusius, nes „80–90 proc. visų situacijų, susijusių su pandemija, yra susijusios su nepasiskiepijimu“.

Pasak A. Dulkio, bus ieškoma būdų, kaip paskatinti pasiskiepyti to dar nepadariusius vyresnius nei 75 metų asmenis, nes su šia amžiaus grupe siejama daugiausiai mirčių, ligoninių užimtumas.

„Svarstysime, kokių dar galėtumėm imtis priemonių, kad paskatintume skiepijimąsi būtent 75+ grupėje, nes 80–90 proc. problemų, susijusių su šios dienos pandemijos rezultatais, ligoninės, reanimacijos, mirtys būtent susijusios su būtent šia amžius grupe, reiškia čia yra rizikos grupė, kur turėtume dėti pastangas, kad paskatintume“, – kalbėjo ministras.

Pasiskiepiję yra maždaug šeši iš dešimties gyventojai, kuriems yra per 80 metų, vakcinacijos lygis 75–79 metų amžiaus grupėje yra per 70 proc., 65–69 ir 70–74 metų grupėse ši dalis siekia maždaug 78 procentus.

Lietuva antradienį įžengė į blogiausią, „juodąją“, pandemijos spalvinę zoną. Iki šiol šalis buvo priskiriama „raudonajai“ zonai.

Spalvinės epidemiologinės situacijos zonos apibrėžiamos pagal naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį bei teigiamų diagnostinių testų dalį. Lietuvoje jie šiuo metu atitinkamai siekia 504,5 atvejo ir 6,1 proc., per parą pakilo abu šie rodikliai.

Anksčiau su spalvinėmis zonomis buvo siejami pandemijos valdymo sprendimai, tačiau šiuo metu Vyriausybė akcentuoja ligoninių užimtumo svarbą sprendžiant dėl pandeminių griežtinimų.