Antikūnų rebusas: persirgti geriau nei skiepytis?

Patys ekspertais vadinami Vyriausybės patarėjai sėja abejones tyrimais, tokiu būdu dar labiau supainiodami paprastus žmones, nebežinančius, ar dar galima tikėti mokslu. EPA-Eltos nuotr.

Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos prie Vyriausybės narė, profesorė Ligita Jančorienė viešai teigė, jog įprastai sprendimas dėl revakcinacijos nėra vertinamas remiantis serologinių tyrimų duomenimis.

Anot L.Jančorienės, kai atliekami klinikiniai vakcinų tyrimai, matuojami visai kiti antikūnai.

Tokius sudėtingus matavimus galima atlikti tik mokslinėse laboratorijose. Tai nėra komerciniai tyrimai.

Išvada - nors serologiniai tyrimai rodo, kad pilietis dar turi pakankamai antikūnų, jis vis vien privalo skiepytis trečiąja vakcinos doze. Antraip negaus Galimybių paso. O kodėl privalo, nors medicininiu požiūriu skiepytis dar neprivalėtų.

Bent taip mano dalis medikų. O privalo skiepytis, nes Lietuvoje serologiniai tyrimai, pasirodo, atliekami ne taip.

Nepakankamai moksliškai. Bet pakankamai komerciškai.

Vadinasi, Lietuvoje praeitais metais ir dabar masiškai atliekami komerciniai antikūnų tyrimai, kai antikūnai matuojami BAU/ml vienetais, neleidžia įvertinti mūsų organizme susiformavusio imuniteto kokybiškumo? O jei neleidžia, tai tik skiepykitės, ir skiepykitės? Galbūt ir šeštąja, dešimtąja vakcinos doze? Kodėl apie beverčius tyrimus nekalbėta iki šiol?

Dar vienas absurdas - jei natūraliai „kovidu" persirgęs asmuo turės tą patį saugų BAU vienetų kiekį kaip vakcinuotasis, persirgęs natūraliai Galimybių pasą gaus. O vakcinuotasis negaus.

Privalės vakcinuotis trečiąja vakcinos doze. Ir Galimybių pasą gaus tik po jos. Tad kaip galima pasitikėti valdančiaisiais, kurie, atrodo, sąmoningai stengiasi kuo labiau supriešinti ir suerzinti žmones?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, infektologas Alvydas Laiškonis paaiškino, kad pradžioje, kai pasaulį užklupo COVID-19 pandemija, mokslas apie šį virusą turėjo labai mažai žinių:

„Atėjo patirtis. Viskas keičiasi. Nebūna taip, kad viskas stovi vietoje dešimt metų.

Antikūnų nustatymo metodikos yra labai skirtingos, negalima jų lyginti. Laikui bėgant, prisikaupė patirties, kuri metodika tikslesnė. Greitieji, PGR testai nėra visiškai tikslūs, duoda skirtingus rezultatus, o žmonės pasimeta, nežino, kur teisybė.

Nėra bendrų ribų, kiek žmogus, natūraliai persirgęs ar vakcinuotas, turės antikūnų. Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus.

Skiepas - ligos imitacija. Po skiepo susiformuoja antikūnai, tačiau jų kiekis būna labai skirtingas.

Jei žmonės vartoja tam tikrus vaistus, kurie slopina imunitetą, antikūnų kiekis gali susidaryti per mažas."

Komentuoja Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus VERYGA:

Vieni medikai rekomenduoja revakcinuotis, kiti - ne, jei žmogus turi didelį antikūnų skaičių, bet galutinio atsakymo neturime.

Politikai prisikalbės sau „ant galvos" ir vėliau neturės, kur trauktis.

Lietuvoje atlikta daug tyrimų, kai žmonėms buvo nustatinėjamas antikūnų kiekis. Reikėtų tiesiog padaryti analizę, koks antikūnų lygis yra susijęs su mažesne rizika patekti į ligoninę ar sunkiai susirgti.

O kai viešai pasakoma, kad dabartiniai antikūnų tyrimai nieko nereiškia, žmonėms sėjamos visokios abejonės. Galbūt jų gydytojai, jei yra aukštas antikūnų kiekis, pataria dar nesiskiepyti. Tai kas teisus? Medikai visada vertina konkretaus žmogaus sveikatos būklę.

Vien tai, kad nuomonės išsiskiria, reiškia, kad Sveikatos apsaugos ministerija blogai komunikuoja.

Atsakymai skirtingi, o kaip yra iš tikrųjų, žmonės nežino. Žmogaus imunitetas yra sudėtinga sistema.

Tai visokio lygio saugojimasis nuo išorinių veiksnių. Yra imunoglobulinis atsakas, yra ląstelės, išsaugojančios tam tikrą atmintį į virusus, o kaip visa tai pamatuoti, yra tik vienas būdas - laboratoriškai pamatuoti rodmenis.

Juos reikėjo matematiškai susieti su galimomis pasekmėmis.

Matematikų, galinčių patarti politikams, manau, netrūksta. Matematikai-analitikai, išanalizavę testų rezultatus, galėjo per kelias dienas atsakyti į klausimą, koks antikūnų kiekis yra pakankamas.

Nešališkai, nepataikaudami politikams. Tik žiūrėdami į duomenis, skaičius ir apie juos kalbėdami.

Mokslas nuolat kelia klausimus, hipotezes, jos tikrinamos. Tai yra mokslo kraujas.

Jei mokslas niekuo neabejoja, galbūt tai jau ne mokslas, o dogma?

Jei kilo abejonių dėl antikūnų tyrimų patikimumo, tai ką daryti žmonėms, kurie išleido pinigus beverčiams tyrimams?

Nejau dabar žmonėms sakys, kad ir PGR tyrimai beverčiai? Prieš kalbant reikia devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kartą kirpti.

Vėliau sudėtinga paaiškinti, kad gal ne taip pasakė, ne taip žmonės suprato.