Svečiuose pas Bronių ir Žydrę Markauskus

Vykstame į Klaipėdos rajoną pro Slengius, Mazūriškes link Trušelių per vietoves, kur kažkada buvę ariamos žemės laukai virto Klaipėdos miegamuoju rajonu. Kur dar alsuoja kaimo dvasia, bet vis labiau skverbiasi miesto patogumai.

Laukuose, atokiau nuo pagrindinio kelio, nesunku pastebėti sodybą, kur šalia dar sovietmetį menančių ūkinių pastatų baltuoja modernios architektūros gyvenamasis namas.

Duris atidaro šeimininkai, tačiau pirma pasitinka katė Luna, kuri kaip pūkuotas durininkas uostinėdama įvertina svečius iš žurnalo „Vakarai“.

Ir tik gavę nebylų Lunos pritarimą galime žengti toliau. Iš karto pastebime, kad, be gausybės namus puošiančių vazoninių gėlių, dar puikuojasi ir sveikinimų puokštės. Lapkričio 5 d. Bronius šventė gimtadienį.

Patogiai įsitaisome erdvioje svetainėje ir jau pokalbio pradžioje suprantame, kodėl katė taip atidžiai mus tyrinėjo. Su kolege fotografe Vita esame pirmieji žurnalistai, kuriems oficialiam interviu atsivėrė Klaipėdos rajono mero namų durys.

Politika - vyro reikalas

„Tikrai turiu pasistengti, kad įkalbėčiau Žydrę dalyvauti net oficialiuose renginiuose, teko panaudoti diplomatiją ir prieš šį interviu“, - atskleidžia Bronius.

„Kai gražiai paprašo, visada sutinku, dalyvauju“, - moteriškai šypsosi Žydrė. Tačiau ji neslepia, kad šeimoje politika yra vyro reikalas, o ji prisijungia tik svarbiausiuose susitikimuose, renginiuose.

Tiesa ji prisimena, kai kartą vyrą lydėjo oficialaus vizito į Maltą, kai Bronius Markauskas buvo žemės ūkio ministras.

„Tas sutikimas ir parodytas dėmesys tikrai nustebino, tai buvo patirtis, kurią malonu prisiminti“, - sako Žydrė, visgi dažniausiai visus politinius rūpesčius paliekanti vyrui.

Akivaizdu, kad ir pozuoti fotografui nėra Žydrės kasdienybė, tačiau spragsint fotoaparatui ji ne tik spėja pagalvoti, kaip pati atrodys kadre, bet ir duoda patarimų Broniui.

„Čia tikriausiai bus gyvenimo fotosesija“, - šypsosi Žydrė.

Daug laisviau prieš objektyvą besijaučiantis Bronius sako, kad metai, praleisti politikoje, šio to davė.

„Aplinkiniai pastebi, kad net šypsausi kaip profesionalus politikas“, - juokauja Bronius.

Apie politiką jis tikriausiai galėtų diskutuoti valandų valandas. O jei klausimas susijęs su žemės ūkiu, tai gali užsitęsti ir visiškai neapibrėžtą laiko tarpsnį.

Tačiau nutarėme išnaudoti progą pokalbiui apie gyvenimą ir paprastą žmogišką laimę.

Iš kaimo nepabėgo

„Skorpionas (Bronius) gyvena po vienu stogu su Avinu, ko iš to galima laukti...“ - žvaigždžių nulemtus šeimos santykius apibūdina Žydrė.

Ji ir Bronius kartu jau 24 metus.

Vyresnioji jų dukra jau mokosi Vilniuje, o abiturientas sūnus gyvena kartu.

Broniui tai antroji santuoka, dvi vyriausios dukros gyvena užsienyje.

„Gimiau kaime ir visada sakydavau, kad už kaimiečio tai tikrai netekėsiu, norėjau į miestą. Žmogus planuoji, o ištekėjau... už ūkininko“

Broniaus gimtoji sodyba tuose pačiuose Trušeliuose, kur jis ir dabar gyvena. Mamos namas - už kelių šimtų metrų.

„Mama - melžėja, tėvas - kalvis, nuo mažens prie ūkio, tik ravėti, pamenu, niekada nemėgau“, - dar tarybinių kolūkių laikus ir ilgas vagas prisimena Bronius.

Pirmiausia jis norėjo studijuoti mediciną, bet buvo tokie laikai, kai be gero užnugario ten patekti nebuvo įmanoma. Todėl tapo diplomuotu inžinieriumi elektriku. O galiausiai nugalėjo žemės ūkio trauka. Kartu su tėvais ir broliu įkūrė vieną didžiausių pajūryje pienininkystės ūkių, kuris dabar jau veiklą nutraukė. Liko tik ištuštėję pastatai.

Kava į lovą

„Būna dviejų tipų Skorpionai: vieni kanda sau, kiti - kitiems, Bronius dažniau užsidaro savyje. Aš greičiau supykstu, bet greičiau ir atsileidžiu.

Visko per tuos metus buvo, bet dabar gyvename patį gražiausią laikotarpį, ir norisi, kad niekas nesikeistų, būtų taip pat gerai, kaip ir dabar“

Ji ypač džiaugiasi sekmadieniais, kai nereikia niekur skubėti, o Bronius tuomet niekada nepamiršta palepinti kvapnios kavos puodeliu ir kokiu saldumynu tiesiai į lovą.

„Maisto gaminimo aistros neturiu, bet iš bado tikrai nenumirčiau“, - sako Klaipėdos rajono meras. Tačiau jis galvoja, kad jau artėja laikas, kai namuose atsiras nauja tradicija - sekmadieniniai šeimos pietūs, kai galbūt ne kiekvieną savaitgalį, tačiau rinksis artimieji. Nes gyvename tokiu tempu, kai ryšį išsaugoti darosi vis sunkiau.

„Gera idėja pakviesti šeimos narius, paruošti patiekalą, galbūt tai būtų kažkas iš žvėrienos“, - apie firminį receptą susimąsto aistringas medžiotojas Bronius.

Adrenalino poreikis

Medžioklė - tik vienas iš vyro pomėgių. Daug labiau viešai žinomas tapo kitas mero Broniaus Markausko laisvalaikio užsiėmimas - žvejyba.

Per visą Lietuvą nuskambėjo istorija, kaip Kuršių mariose su bičiuliais žvejojęs Bronius kirto Lietuvos-Rusijos valstybinę sieną ir buvo sulaikytas kaimyninės valstybės pasieniečių.

„Tikra žvejų istorija. Išplaukėme žvejoti ešerių ir kaip tikri žvejai ieškodami geriausios vietos plaukėme ten, kur jau matėme žvejų laivus. Taip nuo vieno laivo prie kito, kol netikėtai priešais išvydome signalinę raketą ir pajutome į mus atsitrenkiantį Rusijos pasieniečių katerį. Viskas įvyko labai greitai“, - sako Bronius.

Anot jo, taip atsitiko susiklosčius kelioms aplinkybėms: kaip tik tuo metu buvo nuimti pakeisti Lietuvos valstybinę sieną žymintys plūdurai. Šalia neatsirado ir galėjusių įspėti Lietuvos pasieniečių.

„Tačiau viskas vyko labai kultūringai, gal net per daug. Mus sulaikė, skyrė po maždaug 24 eurus baudos ir paleido“, - greitai ir laimingai pasibaigusią istoriją prisimena Bronius.

Būtent ešerių žvejyba yra didžiausia mero aistra. Nors jo laimikių sąraše yra ir 9 kilogramų lydeka, ir nemažų šlakių, tačiau daugiausia adrenalino suteikia traukiami ešeriai, tarp kurių pasitaiko ir kilograminių egzempliorių.

„Draugai jau įkalbėjo kitais metais vykti žvejoti ir į Norvegiją, tačiau neturiu tikslo pagauti trofėjinį laimikį, svarbiausia yra tas laukimo momentas - kada užkibs“, - su užsidegimu pasakoja Bronius. Neretai į žvejybą Markauskai eina kartu, nes Žydrei šis užsiėmimas taip pat labai patinka. Kartais žvejojama čia pat, prie šeimos namo esančiame didžiuliame tvenkinyje, kur gausu karpių.

„Akvariume net auginome piranijas, tačiau nors jame telpa tona vandens, tokioms žuvims jis vis kiek per mažas, teko pakeisti smulkesnėmis“, - žuvų auginimo eksperimentus atskleidžia Bronius.

Juodąja trasa ant slidžių

Kitas būdas pasisemti adrenalino - kalnų slidinėjimas. Dažniausiai tai Alpės Italijoje.

„Prieš kelerius metus tikrai buvau pasiekęs formos piką, nesunkiai paklusdavo ir juodosios trasos“, - sako Bronius. Tačiau paskutiniu metu įpročius pakoregavo pandemija. Todėl Markauskai pirmą kartą išbandė ir pasyvų poilsį.

„Dvi savaitės Albanijoje, tikrai gerai pailsėjome. Svarbiausia, kad atostogų metu galėjau atsiduoti knygų skaitymui“, - sako Bronius. Jam antrina ir tokią pat aistrą skaityti turinti Žydrė. Ji atskleidžia, kad atostogaujant net buvo kilusi konkurencija, nes vyras nepasirūpino pasiimti pakankamai knygų.

Viena paskutinių Klaipėdos rajono mero perskaitytų knygų yra apie Antrąjį pasaulinį karą. Jos autorius - gargždiškis Robertas Petrauskas.

„Labai gera dokumentinė knyga, kurią skaitai kaip romaną“, - sako Bronius. Jis teigia, kad, paėmęs knygą, turi ją perskaityti greitai, per 1-2 dienas.

Kampus laiko žmona

„Dabar didelio ūkio neturime, tačiau auginame vištas, daržoves, tai daugiau Žydrės ir jos mamos užsiėmimas. Aš turiu įsirengęs nedideles dirbtuves prie namų, kur patogu paremontuoti įrenginius, atlikti kitus ūkio darbus“, - pasakoja Bronius.

„Visus keturis namų kampus laikau aš“, - šypsosi Žydrė. Jai pritaria ir Bronius, kuris sako, kad nors smulkių ūkio darbų nevengia ir lemputes ten, kur reikia, susuka, tačiau labiausiai jį traukia galimybė realizuoti didelius projektus.

„Jei važiuoti, tai su tanku“, - žinoma posakį prisimena Bronius.

Ir tikrai, jo planuose ne tik politikoje, bet ir šeimoje dar yra didelių projektų.

„Pirmiausia reikės pastatyti mažesnį namą, kuriame galėtume gyventi, kai išeisime į pensiją. Nes 400 kvadratinių metrų namą tvarkyti dviem žmonėms užima per daug laiko“, - sako Bronius.

Pirties ritualas

Kitas projektas - pastatyti pirtį.

„Sveikuoliai esame maždaug tiek, kiek geriame vitaminus“, - juokauja Bronius. Tačiau sveikata jis tikrai nesiskundžia. Ilgą laiką ūkininkavęs vyras visą gyvenimą buvo fiziškai aktyvus.

Ir dabar, be kitų aktyviaus laisvalaikio pomėgių, jis nuolat žaidžia su sūnumi stalo tenisą. O paskutiniu metu labai pradėjo gilintis į pirties ritualą.

„Šešias valandas ir daugiau trunkantis ritualas su garo palaiminimu, minčių išsakymu, kojų mirkymu, arbatos gėrimu ir tuo momentu, kai po pirties įvyniotas į rankšluostį guli lauko vėsoje ir tarsi jauti, kad kažkas nuo tavęs atsiskiria ir gali į save pažvelgti tarsi iš šalies... Visad norisi tai pakartoti“, - potyrius atskleidžia Bronius.

O dar sveikatą mero šeima tiesiogiai sieja su kasdienio maisto kokybe, jo natūralumu. Ko neužsiaugina patys, stengiasi įsigyti iš kitų žmonių, kaimynystėje esančių ūkininkų, nes pažįsta ir žino beveik visus, kas ką augina ar skanaus ir sveiko gamina namuose.

„Dviguba nauda - ir sveikiau maitiniesi, ir palaikai vietinius žmones, jų verslą“, - taip elgtis ir kitus ragina Bronius ir Žydrė Markauskai.

Džiaugiasi gyvenimu

Šiandien Markauskai kasdien keliasi 6 valandą ryto, dirba savo kasdienius darbus, džiaugiasi jų rezultatais ir tikisi, kad rytojus bus dar geresnis.

Ateities planai? Bronius galvoja, kad vertėtų parašyti knygą apie 10-ąjį dešimtmetį, kaip Lietuvoje kūrėsi ūkiai, kad nepasimirštų, kaip tuomet reikėjo pradėti dirbti, kai, išskyrus didelį norą, beveik nieko nebuvo.

Bronius dar pagalvos, ar mažesnį namą statys Lietuvoje, ar kur nors šiltesniuose kraštuose.

„Darbo reikalais apkeliavau beveik visą pasaulį, esu gamtos vaikas, todėl didžiausią įspūdį padarė Naujoji Zelandija, gal kiek lūkesčių nepateisino Japonija, nustebino valdžiažmogių kultas Kinijoje, norisi dar ne kartą sugrįžti į Veronos apylinkes Italijoje“, - įspūdžiais iš viso pasaulio dalijasi Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Tačiau šiandien ir artimiausiu metu jo šeima susirinks gimtuosiuose Trušeliuose. Ten, kur jo šaknys. Kur viduryje dirvonuojančio 20 hektarų ploto lauko stovi Markauskų namai ir dar gyva ūkininkavimo dvasia. O aplink statosi nauji namai, kuriasi žmonės, ir tokių, kuriems Klaipėdos rajonas tampa namais, kasmet daugėja.