Su banko kortele – ne tik apsipirkti: jau galima aukoti Lietuvos bažnyčiose

Dviejose Panevėžio šventovėse – Kristaus Karaliaus katedroje ir Švenčiausiosios Trejybės bažnyčioje – nuo šiol tikintiesiems nebebūtini grynieji.

Paaukoti jau galima ir banko kortele.

Miesto dvasininkai teigia dar nespėję įvertinti bažnyčiose pastatytų banko terminalų naudos.

Visgi jau prieš porą metų tokią naujovę įvedusios Krekenavos mažosios bazilikos rektorius pažymi, kad vis daugiau tikinčiųjų už bažnyčios paslaugas nori atsiskaityti ar jai paaukoti naudodamiesi kortelėmis.

Laiko ženklas

Kristaus Karaliaus katedroje pirmąjį lapkričio sekmadienį pastatytą banko terminalą klebonas Kęstutis Palepšys įvardijo kaip laiko ženklą.

Modernėjant pasauliui, kai grynuosius pinigus keičia bankų kortelės, pasak klebono, terminalo įrengimas yra bažnyčios prisitaikymas prie šių dienų realijų.

Šiuo metu banko terminalas katedroje įrengtas prieš altorių, tačiau, pasak K. Palepšio, tai tik laikina jo vieta. Ateityje įrenginys stovės bažnyčios gale, netoli įėjimo.

Įsigyti banko terminalą katedrai kainavo 650 eurų.

Pasak kunigo, naudotis terminalu paprastai ir lengva. Anot jo, ekrane matyti nuorodos, kam norima paaukoti: bažnyčios reikmėms, jos remontui, parapijos veiklai bei žvakelėms, kurios paprastai uždegamos prisimenant mirusiuosius ar išsakant kokią nors intenciją.

Terminalo ekrane matyti ir nurodyta suma, kiek galima paaukoti.

„Tačiau tai tik nuoroda, nebūtina tiek aukoti, kiek parašyta. Šalia sukonkretintųjų, yra dar ir nuoroda „kita suma“, tad prilietus tą vietą, galima įrašyti skaičių, kiek norima aukoti“, – aiškino klebonas.

Tada tereikia priglausti kortelę, paspausti patvirtinimą, ir pinigai į bažnyčios sąskaitą įkris.

Nors tik devinta diena, kai katedroje veikia banko terminalas, kunigas K. Palepšys teigia tikrinęs sąskaitą, o joje matyti, kad pinigų jau įkritę.

Pinigai – bažnyčiai išlaikyti

Kristaus Karaliaus katedroje rinkliavos bažnyčiai daromos per Mišias šeštadienių vakarais ir visą sekmadienio dieną. Tada klebonas, kiti bažnyčioje tarnaujantys kunigai ar patarnautojai su dėželėmis eina pro tikinčiuosius ir renka aukas. Nors, pasak klebono, toks darbams jam įprastas, vis dėlto mieliau jį patikėtų terminalui.

Pasak dvasininko, pasinaudoti terminalu geriausia prieš mišias ar po jų, o ne skubėti prie jo tada, kai renkamos aukos.

Klebono teigimu, įprasta, kad bendra šeštadienių vakarais ir sekmadieniais Kristaus karaliaus katedrai paaukota suma siekia apie 2000 eurų. Tikintieji į aukų dėželę dažniausiai meta penkių eurų banknotą.

Aukos skiriamos sumokėti už bažnyčioje sunaudojamą elektrą, šildymą, kitas komunalines paslaugas, iš jų mokami ir atlyginimai vadinamiems bažnyčios tarnams – zakristijonui, valytojams, vargonininkui.

Už tikinčiųjų aukas dabar remontuojama ir pati katedra. Jos fasado dažymo darbai eina link pabaigos, ateityje bus klojami nauji šaligatviai, keičiamas lauko apšvietimas.

O aukos už mišias, suteiktus Krikšto, Santuokos sakramentus, mirusiojo palaidojimą atitenka patiems dvasininkams.

Reikėjo tikintiesiems

Banko terminalas jau veikia ir Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčioje.

Jos rektorius Pavelas Andžejevskis teigė, kad tokia naujovė startavo Visų šventųjų dieną – lapkričio 1-ąją. Ar per terminalą pervestais pinigais pasipildė bažnyčios iždas, kun. P. Andžejevskis sako dar netikrinęs.

Kunigas pasakoja, kad iki pastatant terminalą sulaukdavęs nemažai klausimų, kada toks bus.

„O ar bus naudingas – parodys ateitis“, – mano dvasininkas.