Studentų apklausa parodė, kas labiausiai atgraso rinktis pedagogo profesiją

Vykdytos apklausos metu Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai galėjo pažymėti tris veiksnius iš septynių, kurie labiausiai kelia abejonių prieš pasirenkant pedagogo kelią. Populiariausias atsakymas (22,2 proc.) - netenkina darbo užmokestis.

Antrą vietą (18,8 proc.) užėmė apklausos skiltis „triukšmingi ir nevaldomi mokiniai“, vėliau sekė abejonė dėl darbo, kurį reikia atlikti ir už mokyklos ribų (16,2 proc.).

Į atvirą klausimą, kaip siūlytumėte pritraukti naujų mokytojų, dauguma apklaustųjų atsakė, kad reikia didinti algas, kurių dydis neproporcingas darbo krūviui. „Didinti algas, mažinti mokytojams tenkantį krūvį. Didžioji dalis mokytojų dirba per kelis darbus, jog galėtų visavertiškai gyventi“, - samprotavo studentas.

Buvo manančiųjų, jog algos kėlimas nėra esminis dalykas: „Algas galima kelti kiek tik nori, bet pagrindinis mokytojavimo trūkumas yra darbo krūvis. Mano mama pati mokytoja, tad po darbo žmogus yra išsekęs, o dar reikia pasiruošti kitom pamokom.“

Visgi didelis darbo krūvis, kaip vienas iš veiksnių, atgrasančių nuo pedagogo profesijos, visą laiką stabiliai išliko ketvirtoje apklausos vietoje (15,4 proc.).

12 proc. respondentų yra sunku prisiimti didelę atsakomybę, juos lydi baimė, kad ugdytiniai nesupras, neišmoks kurso, o 10,3 proc. galvoja, jog jų asmeninės charakterio savybės galimai netinkamos šiam darbui.

Tik 4,3 proc. studentų nepasitiki savo asmeniniais gebėjimais, žiniomis.

Jaunesni mokytojai

Ugdymo įstaigos išskėstomis rankomis laukia vyresniųjų kursų pedagogikos studentų. Todėl paklausiausių specializacijų studentams, svajojantiems apie mokytojo darbą iš karto po studijų, o kartais dar studijų metais, nesudėtinga jį gauti.

Šiandien pedagogo kvalifikacijos įgijimo procesą pagreitina ir tai, kad greta pagrindinės specialybės dažnai yra galimybė rinktis gretutines pedagogikos studijas. Pavyzdžiui, studentams, pasirinkusiems matematikos, istorijos, lietuvių filologijos ar kitų dalykų studijas, per tą patį studijų laikotarpį siūloma įgyti du bakalaurus - pagrindinės specialybės ir pedagogikos.

Tačiau gretutinės pedagogikos studijos neįpareigoja mokytojauti. Kai kurie studentai gretutines studijas renkasi kaip atsarginį variantą.

Turintiems tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą, atitinkantį bendrojo lavinimo mokyklose mokomus dalykus ir norintiems įgyti profesinę pedagogo kvalifikaciją, reikia papildomai pabaigti vienerių metų pedagogikos studijas.

Ypatingas dėmesys pedagogikos studentų paskatinimui

Nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2022 m. birželio 1 d. į valstybės finansuojamas pedagogikos studijas įstoję asmenys gali gauti finansinę valstybės paramą, kuri skiriama visam studijų laikotarpiui.

Taip pat šiemet trūkstamiausių specializacijų baigiamųjų kursų pedagogikos studentai pirmą kartą buvo kviečiami sudaryti išankstines įsidarbinimo sutartis ir gauti 506 eurų stipendijas.

Rugsėjo ir spalio mėnesiais pateikusieji paraiškas įsipareigojo baigę studijas 3 metus per 5 metų laikotarpį dirbti pedagogais ne mažesniu kaip 0,7 etatu.

„Ši iniciatyva motyvuos studentus sėkmingai užbaigti pedagogikos studijas ir ateiti į mokyklas“, - sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, išankstines sutartis dėl įsidarbinimo su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla pasirašė 100 pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos ir logopedijos, lietuvių kalbos bei istorijos pedagogikos studentų.

Nesulaukta būsimų matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, geografijos pedagogų paraiškų.

71,8 proc. minėtoje apklausoje dalyvavusių studentų mano, jog piniginės stipendijos yra gera paskata planuojantiems siekti pedagogo karjeros. Priešingai galvoja 20,5 proc., o 7,7 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.