Stovyklos vadovai nusprendė, jog banglentės svarbiau už saugumą

BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išplatino pranešimą bei vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip tarp bangų maudosi grupė vaikų.

Pasak BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, jūra vakar buvo labai audringa, itin didelis bangavimas. Paplūdimio teritorijoje, už kurią atsakingi gelbėtojai ir kur įvyko incidentas, buvo iškelta raudona vėliava, kuri draudžia maudytis.

„Vaikų stovykla atėjo į 1-osios Melnragės paplūdimį. Gelbėtojai įspėjo, jog maudytis draudžiama ir tai vaikams pavojinga, tačiau stovyklos vadovai į šiuos įspėjimus atsakė neigiamai, nekreipė dėmesio, dėl to teko kviesti pareigūnus“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo A. Siakki.

Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, apie 12.25 val. gautas parnešimas, jog nepilnamečiai asmenys galimai nesaugiai elgiasi prie vandens. 12.43 val. atvyko du policijos pareigūnų ekipažai.

Įvykio vietoje buvo nepilnamečių asmenų. Informacija apie šį įvykį buvo perduota Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams. Klaipėdos m. policijos komisariato 1-ojo veiklos sk. viršininkas M. Busilas nurodė, jog šiuo metu tikslinamos įvykio aplinkybės, renkama medžiaga.

Policijos pareigūnai primena, jog jūra gali būti labai pavojinga, tad prie jos ar kitų vandens telkinių būtina elgtis atsakingai, saugoti savo sveikatą ir gyvybę.

Kai banguoja, saugiausia krante

Kiek žinoma A. Siakki, į pavojingą jūrą vaikus išleidusioje stovykloje mokoma plaukti banglentėmis.

„Idėja gera, net sveikintina, tačiau yra atitinkamos oro sąlygos, kada mokyti vaikus yra galima, o kada tai tampa pavojinga ir kelia pavojų vaikų gyvybei ir sveikatai ir apskritai visiems poilsiautojams“, - mintis dėstė A. Siakki.

Tačiau po „Klaipėdos paplūdimių“ pasidalintu vaizdo įrašu savo nuomonę dėstę komentatoriai buvo įsitikinę, jog gelbėtojų įspėjimai yra mažų mažiausiai neadekvatūs.

Jų nuomone, iš musės daromas dramblys, vaikai buvo prižiūrimi suaugusiųjų, be to, dėvėjo gelbėjimosi liemenes, taip pat vaizdo įraše matyti, jog kiekvienas turėjo po plaustą.

Visgi, A. Siakki kategoriškai pabrėžė, kad, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo vakar, net ir su visomis apsauginėmis priemonėmis bristi į jūrą yra labai pavojinga, todėl stovyklos vadovai pasielgė itin neatsakingai.

„Pradėkime nuo to, jog paplūdimio taisyklės sukurtos ne šiaip sau. Taip pat reikia įvertinti žmogiškumo faktorius. Gelbėtojai atliko savo darbą ir pareigą, stengdamiesi išvengti nelaimės“, - kalbėjo pašnekovas.

TENKA DRAUSMINTI. A. Siakki teigė, jog šiais metais itin dažnai tenka drausminti draudimų ir įspėjimų apie pavojingas bangas nepaisančius asmenis.  Redakcijos archyvo nuotr.

Trūksta atsakingumo

A. Siakki pasakojo, kad dažnai būna, jog tėvai ne tik nekreipia jokio dėmesio į įspėjamuosius ženklus ar gelbėtojų raginimus, tačiau taip pat palieka vaikus vienus maudytis, o patys mėgaujasi saulės voniomis, skaito knygą ar naršo telefonuose. Jų pasiteisinimas būna, jog jie juos mato.

„Ir vaikus veda maudytis, ir patys brenda, todėl juos tenka drausminti“, - patirtimi dalinosi A. Siakki.

Taip pat didelė problema yra ženklų nepaisymas, tai yra ten, kur pranešama apie duobes, bei ruožus, kur maudytis draudžiama 30 metrų į abi puses.

BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas priminė, jog jei tėvai ateina su vaikais į paplūdimį maudytis, jie visada gali paklausti gelbėtojų, kur yra saugu maudytis.

„Būna, jog taip elgiasi ir stovyklų vadovai, pasiklausia, kur sekliausia, jog būtų užtikrintas vaikų saugumas“, - pasakojo A. Siakki.

Neatitinka tikrovės

„Vakarų ekspresui“ susisiekus su įvykių epicentre atsidūrusios stovyklos vadovu Germanu Čepu, šis teigė, jog paskleista informacija visiškai neatitinka tikrovės.

„Mes atėjome į Klaipėdos paplūdimius vykdyti savo stovyklos programos, tai yra mokyti vaikus plaukti puslente. Tuo metu gelbėtojų būdelėje nebuvo, tai gali patvirtinti mūsų filmuoti vaizdo įrašai. Nė vienas gelbėtojas prie mūsų nebuvo privažiavęs, niekas nedavė jokio įspėjimo, kad maudytis draudžiama“, - teigė G. Čepas.

Anot pašnekovo, gelbėtojai prie grupės privažiavo jau kartu su policijos pareigūnais.

G. Čepas taip pat teigė, jog policijos pareigūnai išvarė vaikus iš vandens lauk ir tuomet pradėjo apklausinėti bei gąsdinti, jog, privažiavus antram ekipažui, policininkai vaikus išveš iš stovyklos pas tėvus ar kažkur kitur.

„Vaikai labai išsigando, pradėjo verkti, todėl paprašiau iškviesti vaikų teisių atstovus, jog šie galėtų apklausti vaikų tėvus. Jei pareigūnai matė, jog vaikams grėsė pavojus, tai, užuot nuraminę ir suteikę pagalbą, jie viską pavertė bauginančia istorija“, - pasakojo G. Čepas.

Apklausus vaikus paaiškėjo, jog vaikai maudytis nebuvo verčiami, jie jokios baimės nejautė. Apklausti tėvai taip pat patikino, jog jokių pretenzijų stovyklos vadovams neturi, o didžioji dalis parašys raštus prokuratūrai dėl grubaus policijos elgesio su vaikais.

„Vienintelis jų argumentas vaikus išimti iš vandens, juos atimti ir išvežti buvo iškelta raudona vėliava“, - dėstė G. Čepas.

Paklaustas, kodėl vedė užsiėmimus vietoje, kur maudytis draudžiama, pašnekovas atsakė, jog viską darė pagal taisykles.

„Ši vėliava maudytis draudžia Klaipėdos miesto teritoriniuose paviršiniuose arba kituose vandenyse, tai yra patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės. Jūros teritorija nėra Klaipėdos teritorijos dalis. Ji taip pat galiotų įteisintuose paplūdimiuose, tačiau šiais metais Savivaldybės administracijos direktorius iki šiol nepateikė jokios informacijos apie įteisintus paplūdimius, todėl mes tikime, jog nė vienas paplūdimys nėra legalus“, - nuomonę išsakė G. Čepas.