Statybų kopose istorijoje - Palangos pergalė

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė verdiktą byloje, iškeltoje dėl nemažą šurmulį sukėlusių dar vienų statybų Palangoje.

Skandalinga istorija prasidėjo, kai Kunigiškių paplūdimyje, tiesiog kopose, savavališkai, neturint jokių leidimų ir suderinimų, įžūliai ėmė dygti nauja kavinė.

Šių metų pradžioje ant paties Baltijos jūros kranto vykstančių statybų teisėtumu suabejojo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

"Be jokių statybos leidimų pirmoje pajūrio juostoje įžūliai pradėtas rekonstruoti pastatas, net drįsta nukasti kopą.

Kodėl privačiam asmeniui parduodamas buvęs karinės paskirties objektas, kodėl leidžiama privatizuoti objektus kopose, pirmojoje pajūrio juostoje, kokiu būdu fiziniam asmeniui, kategoriškai nepritariant Palangos miesto tarybai, pavyko įsiteisinti detalųjį sklypo planą, praktiškai atveriantį galimybes statyboms kopose, ir ar mūsų valstybėje kažkieno privatūs interesai yra viršesni nei tos vietovės savivaldos pozicija? Kaip tai įmanoma?" - viešai klausė Palangos meras.

Š. Vaitkus neslėpė pasipiktinimo, jog įžūlus statytojas net drįso į pajūrį atsigabenti specialią techniką ir be jokių skrupulų stumdyti kopas. Nustumtas beveik keturių metrų pločio augalinis kopos sluoksnis.

Leido privatizuoti

Daug triukšmo sukėlęs pastatas (radiotechninis postas) pastatytas 1968 metais. Iš jo radiolokatoriais stebėti laivai, Baltijos jūros pakrantės bei lėktuvai.

Šalia buvo ir stebėjimo bokštelis, iš kurio jūrą ir pakrantę sovietų kariškiai žvalgė ir fiziškai.

Nepriklausomybės metais šį statinį, bokštelį bei kiemo statinius perėmė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). 2010 m. pasieniečiai viską perdavė tuomečiam Valstybės turto fondui (dabartinis Turto bankas).

Po metų šis objektas (96,41 kvadratinio metro ploto) parduotas Pasvalio gyventojai.

Pasak Š. Vaitkaus, jai 38 metams išnuomotas ir greta, praktiškai visiškai kopose, esantis beveik 10 arų sklypas, nors jo naudojimo būdas - teritorijos krašto apsaugos tikslams.

Mero teigimu, Valstybės registrų centro duomenys rodo, jog radiotechnikos postą savininkė išnuomojo vienai viešbučių ir kavinių verslu besiverčiančiai įmonei.

Nutartis neskundžiama

Pastato savininkė su Palangos miesto savivaldybe bylinėtis nusprendė 2019 metais.

Su skundu kreipėsi į teismą ir paprašė įpareigoti kurorto Savivaldybės administraciją išduoti specialiuosius reikalavimus pastato rekonstravimui į poilsio paskirties pastatą bei inžinerinių kiemo statinių griovimui rengti.

Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi patvirtino, jog Savivaldybės veiksmai netenkinant verslininkų pageidavimų kopose turėti poilsio paskirties pastatą yra teisėti ir atitinka teisės aktus.

Aukštesnės instancijos teismas paliko galioti pernai pavasarį priimtą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegijos verdiktą.

„Tiek atsakovas (Palangos miesto savivaldybė), tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos numatoma poilsio paskirties pastato statyba prieštarauja detaliojo plano sprendiniams, kurie yra susieti Specialiojo plano sprendiniais, kuriais draudžiama statyti pajūrio juostoje pastatus, skirtus nuolat ar laikinai gyventi žmonėms“, - teigiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje.

Teisingumo pergalė

Š. Vaitkus atvirai džiaugiasi, kad teismui pavyko sudrausminti įstatymų nepaisančius verslininkus.

"Kunigiškių kopose esančio radiotechninio pastato savininkei ir nuomininkui teks paisyti ir teismų išaiškinimų, ir įstatymų.

Tada, kai bus atliktos iš valstybės išsinuomoto beveik 10 arų sklypo šalia pastato detaliojo plano klaidų taisymo procedūros, o po to ir pakeista karinio pastato paskirtis į poilsio aptarnavimo, jie galės džiuginti poilsiautojus paplūdimio inventoriaus nuomos paslaugomis bei lankytojus priimti nedideliame - mini bistro", - sakė Palangos meras.

Apėjo Savivaldybę

Praėjus ketveriems metams po pastato įsigijimo, jo savininkė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės tarybą ir paprašė svarstyti sklypo detalųjį planą. Jame numatyta esamą pastatą rekonstruoti į poilsio aptarnavimo, kuriame būtų teikiamos paplūdimio gultų, sporto inventoriaus nuomos ir panašios poilsiui pliažuose reikalingos paslaugos.

"Svarstant šį planavimo dokumentą, miesto Tarybos nariams kilo įtarimas.

Atkreiptas dėmesys, jog plano rengėjų pateiktoje projektuojamo būsimo pastato šiame sklype vizualizacijoje akivaizdžiai matyti, kad planuojamas statyti ne poilsio aptarnavimo, o gyvenamosios paskirties pastatas.

Be to, miesto Tarybos narius nustebino tai, kad nedidelio vienaukščio statinio vietoje, kopose, pajūrio juostoje, planuojamas 7,5 m aukščio namas", - prisiminė Š. Vaitkus.

Taryba šiam projektui nepritarė. Neigiamas sprendimas išsakytas ir po pusmečio, pateikus dar vieną projektą.

Tada plano rengėjas savo prašymą iš Savivaldybės atsiėmė ir kreipėsi tiesiai į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Ši palangiškių atmestą detalųjį planą patvirtino.

2018 m. pastato savininkė kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir prašė išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus pastato paskirčiai pakeisti į poilsio paskirties.

Pasak Š. Vaitkaus, tai padaryti atsisakyta, nes toks prašymas prieštarauja patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams.

Pažymėta, kad poilsio paskirties pastatas, skirtingai nei poilsio aptarnavimo, - tai jau ne gultų nuoma, o viešbutis, poilsio namai ar net apartamentai.

Palangos mero teigimu, tada ir prasidėjo teismų karuselė.

"Situacija dar labiau įkaito, kai nuomininkas pastarąją žiemą ėmėsi pertvarkyti pastatą ir įrenginėti čia kavinę.

Pastate, kuriame pagal esamą jo paskirtį galima tik su žiūronais stebėti ir fiksuoti praplaukiančius laivus, o ne vykdyti viešojo maitinimo veiklą.

Nepaisydamas to, nuomininkas net kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą bandydamas minėtame statinyje registruoti maisto tvarkymo subjektą.

Tada vėl pasipylė kaltinimai Savivaldybei, kuri neva neleidžia dirbti ir žlugdo verslą", - stebėjosi Š. Vaitkus.

Prokurorams įtiko

Savo iniciatyva pradėjo, savo iniciatyva ir nutraukė. Taip šių metų pavasarį baigėsi Klaipėdos apygardos prokuratūros tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, vykdant šias nemažą įtarimą sukėlusias statybas Palangoje.

Įvertinęs tyrimo metu surinktų duomenų ir įrodymų visumą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl statinio, esančio adresu: Užkanavės gatvė 31.

Nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o kartu ir viešojo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones.

Kontroliuos Savivaldybė

Prokuroras nustatė, kad vykdomi radiotechninio posto paprastojo remonto darbai. Tad tokio remonto projektas, aprašas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomi.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šių metų sausio 12 d. įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą, kuria baigti radiotechninio posto paprastojo remonto darbai.

Atlikusi padarytų statybos darbų faktinį patikrinimą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teisės aktų pažeidimų nenustatė.

Radiotechninis postas, kuriame atliktas paprastasis remontas, galėtų būti naudojamas kaip poilsio organizavimo bei aptarnavimo objektas tik pakeitus jo paskirtį įstatymo nustatyta tvarka.

Statinių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybės. Pasak prokuroro, tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl pareiga tikrinti, ar pastatas bus naudojamas pagal paskirtį, tenka pačiai Palangos miesto savivaldybei.