Socialinių mokslų daktaras Algimantas Jankauskas: vis daugiau žmonių nusivilia demokratija

Laidoje „Gyvenimo ritmu“ kalbėjęs VU TSPMI dėstytojas, socialinių mokslų daktaras Algimantas Jankauskas atskleidė, kad ši problema išryškėja ypač pastaraisiais metais, kai pastebimas didelis nusivylimas ir nepasitenkinimas demokratija.

„Šiandienos karo praktikų aplinka nebėra tokia palanki. Turim Kiniją kaip galią. Amerika irgi išgyvena ne pačius geriausius demokratijai laikus.

Vyksta pokyčiai Vakarų Europos šalyse. Vis daugiau žmonių nusivilia demokratija, menksta visuomenių atstovavimas, o tai labai svarbu“, – aiškina ekspertas.

Jo nuomone, pasaulį įsivaizduoti vieningą tapo ir vėl neįmanoma. Tačiau čia, anot pašnekovo, neturėtume užmiršti, kad pasaulis, kuriame yra vien demokratija, tėra iliuzija.

Demokratija nėra lengvai įgyvendinama

Kaip sako A. Jankauskas, demokratija nėra duotybė: „Nors demokratijos istoriją skaičiuojame nuo Senovės Graikijos, demokratija nėra duotybė. Demokratija vis tiek turi paisyt susiklosčiusios tikrovės, susiklosčiusių realijų“.

Demokratijai palankiausias laikas buvo XIX a. TSPMI profesorius šį laikotarpį vadina liberalios demokratijos aukso amžiumi. Būtent tada demokratija tampa įtakinga politine idėja. 

Tačiau toks laikotarpis tęsiasi ne taip ir ilgai, nes tarpukaris yra įvardijamas kaip pats nepalankiausias laikas demokratijai.

„Pirmasis pasaulinis karas keitė Europos žemėlapį, keitė jėgų persiskirstymus ir daugelis Europos valstybių, ypač tos poversalinės naujosios valstybės, įskaitant Baltijos šalis, trečiam dešimtmety ir vėliau nusisuko nuo liberalios demokratijos“, – pridūrė A. Jankauskas.

Skandinavų demokratija – pavyzdys 

Nuo 2006 m. britų leidinio „The Economist“ tyrimo padalinys „Economist Intelligence Unit“ kasmet apskaičiuoja demokratijos indeksą pasaulio šalyse.

Remiantis juo, tik kelios dešimtys valstybių laikomos pilnai funkcionuojančiomis demokratijomis, o dauguma šalių priskiriamos demokratijų su trūkumais kategorijai.

Pirmam dešimtuke rikiuojasi Skandinavijos šalys. Anot A. Jankausko, taip yra todėl, kad jų demokratija yra paremta savivaldos praktikomis. 

„Šitos demokratijos yra būtent stiprios organizuotomis visuomenėmis. Piliečiai nepalikti sau, piliečiai yra susibūrę į įvairias organizacijas, susivienijimus kaip tarpines institucijas (tarp atskiro piliečio ir valdžios).

Demokratijos funkcionavimui ir realiam veikimui tai yra labai svarbu“, – kalbėjo ekspertas.

„Demokratija yra funkcionali tiek, kiek visuomenė yra pribrendusi savivaldos praktikoms, o savivaldus pilietis yra atskaitos taškas, pagal kurį matuojame demokratijos sėkmes ir nesėkmes“, – pridūrė jis. 

Lietuvos demokratija su trūkumais

Tuo tarpu Lietuva priskiriama demokratija su trūkumais kategorijai. Taip yra todėl, kad Lietuva neturi ilgalaikės demokratijos tradicijos.

„1990 metų kovo 11-osios Lietuvos valstybės mes negalėjome statyt ant tarpukario Lietuvos pamatų. Jau buvo daug kas pasikeitę po sovietmečio valdymo penkiasdešimtmečio. Taigi, galim pasakyt, kad daug kas prasidėjo nuo nulio.

Kokia ta valstybė, koks tas demokratijos tipas, koks jos turinys? Atsakymų šitų nebuvo, todėl mūsų demokratinės valstybės praktikos radosi daugiau stichiškai.

Ne be aiškios tai perspektyvos, bet kaip jai gyvenimas, tikrovė ir vykdomos reformos diktavo“, – mintimis dalijosi A. Jankauskas.

Kitas dalykas – demokratijos veikimas Lietuvoj neturi vietos savivaldos pagrindo. 

„Mūsų savivalda per daug centralizuota. Savivaldybės dariniai yra dideli. Turim seniūnijas, bet kokias jos galias turi, o reali kasdienė demokratija prasideda čia.

Žmogus, jeigu taip galim pasakyt, mokosi demokratijos, čia gimsta tos savivaldos praktikos“, – aiškino pašnekovas.

Dabar demokratijai nepalankus laikas

Jeigu pažvelgtume šiandien į pasaulio būklę pamatytumėme niūrų vaizdą. Nors po šaltojo karo būta daug optimizmo, kad liberali demokratija taps universali santvarka ir kad visas pasaulis supanašės, šiandien mes gyvename ne pačius geriausius demokratijos laikus.

„Yra tokio garsaus politikos filosofo Fukuyamos tezė, kad pasaulis po šaltojo karo išgyvena istorijos pabaigą.

Tai reiškia ideologinio susipriešinimo pabaigą. Tokio vieningo pasaulio perspektyva buvo matoma, bet, žiūrėkit, rugsėjo 11-oji Amerikoje. 

Šie įvykiai pakeitė pasaulį vėl negrįžtamai. Pasaulį įsivaizduoti vieningą tapo ir vėl neįmanoma. Ką reiškia vien tik Afganistano pavyzdys, kiek buvo dėta iš Vakarų šalių pusės Afganistaną padaryt demokratine valstybe.

Kuo tas baigėsi? Mano akyse, kai kyla amerikiečių lėktuvas ir kabinasi į lėktuvą žmonės...Tragiškas vaizdas“, – samprotavo A. Jankauskas.

Pasaulis, kuriame vien demokratija, tėra iliuzija 

Pastaraisiais metais labiau nei bet kada pastebima, kad demokratija susiduria su tam tikrais iššūkiais. 

„Dabar mūsų gyvenamas metas nėra palankiausias demokratijai. Tie patys reitingai liudija, kad tas demokratinių ir nedemokratinių valstybių santykis keičiasi nedemokratijų naudai“, – mintimis priduria TSPMI profesorius.

Jungtinių tautų duomenimis, 2021 m. beveik trečdalis pasaulio gyventojų gyveno autoritarinio valdymo sąlygomis. O į autoritarizmą linkusių šalių skaičius tris kartus viršija tų, kurios linksta į demokratiją.

„Šiandienos karo praktikų aplinka nebėra tokia palanki. Turim Kiniją kaip galią.. Amerika irgi išgyvena ne pačius geriausius demokratijai laikus. Vyksta pokyčiai Vakarų Europos šalyse.

Vis daugiau žmonių nusivilia demokratija, menksta visuomenių atstovavimas, o tai labai svarbu“, – aiškina A. Jankauskas.

Tačiau, jo teigimu, mes neturėtume gyventi tokia iliuzija, kad visas pasaulis gyvens vienu demokratiniu režimu. „Niekad nebuvo ir taip niekad nebus.

Dabar vykstantys karai Ukrainoje ir Izraelyje tą paliudija. Negali būti demokartija universali visuomenės valdymo forma. To niekad nebus“, – teigia A. Jankauskas.