Simonas Gentvilas: „Klaipėdai reikia mažiau kompleksų ir daugiau šypsenų“

Pradėkime nuo aktualijų. Kaip vertinate sankcijas Baltarusijai?

Politinė rizika, ji visada buvo. Tikrai ne Lietuva nusodino „Ryanair“ lėktuvą, ne mes skaidriname ir naudojamės pabėgėliais kaip instrumentu. Mes matome visiškai suagresyvėjusį kaimyną. Akivaizdu, kad santykiams buvo nulemta prastėti.

Klaipėda yra tas miestas, kuris bene labiausiai kenčia nuo Baltarusijos sankcijų. Tai nėra lengvas periodas, bet jis buvo prognozuojamas.

Norisi tikėti, kad šią situaciją matome vienodai su Latvija ir Estija ir tuo nesinaudos kaimyniniai uostai. Natūralu, kad dėl ekonomikos yra konkuruojama.

Ar matote naujų galimybių Klaipėdos uostui?

Pavasarį bus priimti įstatymai dėl vėjo energetikos plėtros jūroje. Jau 2024 metais turėtų prasidėti vėjo jėgainių jūroje statybos. Tai sukurs iki 1 500 darbo vietų. Tikslas yra maksimaliai apkrauti Klaipėdos uostą, išnaudoti klaipėdiečių inžinerinius pajėgumus.

Reikia siekti, kad Klaipėda iš to gautų kuo daugiau naudos. Vakarų laivų gamykla turi didelę vėjo jėgaines aptarnaujančių laivų statybos patirtį. Mano žiniomis, tam ruošiasi ir uosto krovos terminalai. Tos darbo vietos tikrai galėtų pakeisti kai kuriuos praradimus, patirtus dėl sankcijų Baltarusijai.

Tikėtina, kad tai būtų net pelningiau, nes nebūtinai didelis tonažas reiškia didelį pelningumą. Matome ir KLASCO pavyzdį: netvarkingas krovinys (geležies rūda), didelis tonažas, bet neigiamas poveikis didesnis, nei nauda miesto ekonomikai.

Atsinaujinanti energetika kuria tikrai daug darbo vietų. Klausimas tik ar mes importuosim galutinius produktus ir užsienio paslaugas, ar patys gaminsime ir diegsime juos.

Jūroje statyti vėjo jėgaines yra mažiau kliūčių nei sausumoje. Žmonės nenori matyti jėgainių šalia savo namų, saugomų teritorijų. Manau, kad ir nuo Palangos tilto blogesnis vaizdas yra praplaukiantis naftos tanklaivis, nei vėjo jėgainė kažkur prie horizonto, kurios beveik nesimatys.

Juo labiau kad lygiai prieš metus turėjome avariją ir Būtingės naftos terminale, o Klaipėda dar prisimena prieš keturis dešimtmečius įvykusią didžiausią Klaipėdos ekologinė nelaimę, kai prie Klaipėdos uosto vartų sudužo tanklaivis „Globe Asimi“, pilnas mazuto.

Kaip vertinate Seime priimtus sprendimus, kurie atvėrė kelią Klaipėdoje kurti universitetinę ligoninę?

Aš pats inicijavau ir balsavau už tuos sprendimus. Reikia suprasti, kad jei Klaipėda nori kokybe pakonkuruoti su Kauno ir Vilniaus klinikomis, tai įstaigos turi stambėti, turi maksimaliai efektyviai išnaudoti savo aparatūras, profesionalius medikus.

Klaipėdiečiai, turėdami vietoje keturias ligonines, neturi važiuoti į Kauną, kad galėtų gauti kokybiškas medicinos paslaugas.

Kartu turi įsijungti Klaipėdos universitetas, ir ne tik slauga, bet turi ir plačiau užsiimti medicinos personalo ruošimu. Valstybės vardu esame įsipareigoję ligoninių susijungimui prisidėti ženkliu finansavimu. Dabar viskas - Klaipėdos miesto tarybos rankose.

Ar teisinga linkme vystoma Klaipėdos viešojo transporto sistema?

Per Aplinkos ministeriją Lietuvoje šiemet skirta beveik 30 milijonų eurų elektriniams autobusas įsigyti. Už Klaipėdai skirtus pinigus planuojama įsigyti 6 naujus elektrinius autobusus. Visoje Lietuvoje mes padėjome įsigyti 100 naujų elektrinių autobusų.

Vyriausybėje esame užsibrėžę tikslą, kad jau 2027 metais visi Lietuvos didmiesčiai turės tik ekologišką transportą. Daugiau nei 35 dienas per metus Klaipėdos oras yra kenksmingas kvėpuoti. Transportas yra didžiausias to kaltininkas. Todėl kasmet didinsime finansavimą miestų transporto atnaujinimui per Aplinkos ministeriją.

Kita vertus, Klaipėda visada turėjo efektyvų viešą transportą. Važinėdamas vilnietiškais troleibusais tikrai tai įvertinu. Tai pirma Savivaldybė, realiai išplėtusi viešąjį transportą į rajonines savivaldybes. Tačiau reikia sudaryti geresnes sąlygas naudotis viešuoju transportu priemiesčių gyventojams, nes akivaizdu, kad ten automobilis yra pirmenybė.

Klaipėdai reikėtų ir toliau lyderiauti, inicijuoti bendrą elektroninio bilieto sistemą su kaimyninėmis savivaldybėmis, kurti regioninę sistemą su vienu bilietu ir bendru maršrutų tinklu.

Geras optimalus tinklas yra vienas iš kertinių dalykų, kuris gali paskatinti žmones persėsti iš automobilių į viešąjį transportą.

Reikia ir gero marketingo. Geras marketingas ypač yra labai svarbu pritraukiant jaunąją kartą, laužant klaidingus įsivaizdavimus apie viešąjį transportą, kurių mes vis dar pilni.

Transporto sistema neturėtų būti visiškai nemokama ir tapti asocialių žmonių prieglauda. Talino pavyzdys rodo, kad nemokamas viešasis transportas savaime negarantuoja didesnio keleivių srauto. Padarius jį nemokamu, ten keleivių padaugėjo vos 2 proc.

Manau, žmonės yra pasiruošę mokėti už gerą paslaugą, juo labiau kad ji nėra labai brangi.

Ar gerėja Klaipėdos ekologinė situacija?

Manau, gerėja. Turime akivaizdžių probleminių įmonių, tačiau situacija sprendžiasi. Ilgametę KLASCO taršos problemą iš esmės sutvarkėme per šią vasarą. Akivaizdžią taršą įrodėme ir uždraudėme.

Tai įrodymas, kad Aplinkos minsiterija turi teisinius instrumentus ir gebėjimus. Kartu ir Lietuvos įmonių vadovų, darbuotojų tolerancija aplinkosaugos pažeidimams kritiškai sumažėjo.

Po „Grigeo Klaipėda“ taršos skandalų, manau, kiekvienas pramonininkas pasidarė savo technologinį auditą, visi savo problemas žino, numatė investicijas į aplinkosaugą ir daugelis net tuo giriasi viešai.

Ko aš bijau? Kad po ekonominio augimo ateis lėtesni metai ir bus pasakyta, kad aplinkosauga - ne prioritetas. Taip neturėtų būti. Aplinkosauga turės likti prioritetu. Ypač uostui bus keliami vis aukštesni reikalavimai, tiek iš miestiečių, tiek iš ministerijos.

Investicijos į aplinkosaugą turės tęstis. Sveikintina Klaipėdos uosto direkcijos paruošta žaliojo uosto koncepcija. Su susisiekimo ministru tikrai užtikrinsime, kad jai nepritrūktų tiek europinio, tiek valstybinio finansavimo.

Be dulkėtumo, tikrai sprendžiasi ir kvapų problemos Klaipėdos mieste. Vyksta nuolatinis dialogas su „Grigeo Klaipėda“ siekiant įtikinti įmonę visiškai panaikinti 16 km nuotekų vamzdį iš Klaipėdos centre esančios įmonės į Dumpius ir jungtis tiesiai į miesto nuotekų tinklus.

„Klaipėdos vanduo“ nuolat investuoja į uždarus valymo įrengimus Dumpiuose. Kartu su „Klaipėdos nafta“ Aplinkos ministerija investavo į 17-os cisternų kaminėlių taršos sumažinimą, suvedant jų emisijas į vieną šiuolaikinį filtrą, neutralizuojant naftos krovinių organinius junginius.

Artimiausių metų prioritetais laikyčiau pasklidąją šildymo ir transporto oro taršą mieste ir paviršinių vandenų tvarkymą mieste ir uoste. Išleidžiame daug nematomos taršos į Dangę ir Kuršių marias.

Ar Klaipėda ir toliau sulauks valstybės paramos infrastruktūros vystymui?

Šiandienos valstybės paramos prioritetai Klaipėdoje - Muzikinio teatro užbaigimas ir Baltijos prospekto transporto mazgo vystymas - turi išlikti. Abu yra valstybiniai objektai Klaipėdoje, todėl jiems stengiamasi garantuoti maksimalų ir savalaikį finansavimą. Akcionuojant uosto direkciją 2022 m. rimtai svarstysime dalies akcijų perleidimą / pardavimą miestui.

Dėl infrastruktūros daug klausimų kelia ir Neringos valdžia...

Yra pažadas sutvarkyti dviračių taką Neringoje per artimiausius dvejus metus. Jau prasidėjo projektavimas. Taką turime paversti tikrai prestižiniu taku.

Iki 2023 metų pabaigos turėtume įvykdyti ir nebaigtų tvarkyti Neringos kelio ruožų rekonstrukciją. Turėsime puikią atnaujintą brolystę su ką tik pradėta Klaipėdos-Palangos dviračių takų rekonstrukcija.

Čia visgi reikia pasakyti, kad Klaipėdos miesto dviračių takai vis dar laukia savo dėmesio valandos.

Neringoje reikia galvoti ir apie normalų, ekologišką viešąjį transportą. Esu įsitikinęs, kad Neringai lemta tapti pirmąja klimatui neutralia savivaldybe Lietuvoje. Tam reikia renovuoti kurorto centrinio šildymo sistemą, nes ji vis dar šildoma naftos dujomis. Kalbame ir dėl keltų į Smiltynę, kad būtų galima pakeisti kurą į dujas, o ateityje - į hibridinius ar tik elektra varomus variklius.

Klaipėda pastaruoju metu aktyviai ieško identiteto? Kokį miestą matote jūs?

Reikia daugiau šypsenų. Tikrai buvo geras miesto ženklas (šypsena), sukurtas prieš 15 metų. Klaipėdiečiai gyvena Dievo ausyje, tik kartais kompleksuoja dėl to gero gyvenimo. Klaipėdoje yra ir daug gerų darbo vietų, kurios yra visos Žemaitijos traukos objektas.

Šalia yra kurortinės zonos - Palanga, Nida, švarus pajūris. Ką reikėtų vystyti? Kokybišką poilsio infrastruktūrą, kad mieste būtų gera dirbti ir gera ilsėtis. Mieste yra kokybiškas kultūrinis gyvenimas, viena geriausia Lietuvoje išvystytų sporto infrastruktūrų.

Klaipėdiečiai tikrai jau dabar turėtų įsivardinti, kad mes esame kurortinis miestas su pramoniniu užnugariu. Taip, yra pramoninių „niekšelių“, kurie griauna šį įvaizdį, bet su jais yra tvarkomasi.

Baigiasi metai. Kokiomis mintimis juos palydite? Ko linkėtumėte?

Gyvenimą kuria asmeninė laimė. Ore yra daug nerimo. Nerimas yra pateisinamas, mes susiduriame su liga, netektimis. Aš kviečiu, kad kiekvienas mėgautumėmės gyvenimu. Lietuva ir Klaipėda niekada nebuvo tokia pasiturinti, tokia saugi, tokia išsilavinusi, tokia pasaulyje pripažinta, greita ir ambicinga kaip dabar. Tai rodo statistika. Reikia džiaugtis. Gal sunku patikėti, kai tai sako politikai, tačiau tai rodo faktai.

Jauskimės laimingi. Daugiau sakykime vieni kitiems komplimentų. Nes mes tikrai esame tų komplimentų verti. Esam brandi, saugi valstybė su išsivysčiusia ekonomika, žinome savo identitetą, saugome kultūros paveldą.

Siūlau visiems aukštai pakelti galvą, gyventi dabartimi, džiaugtis, daugiau bendrauti su vaikais, aplinkiniais, kaimynais. Tikrą laimę sukuria būtent bendravimas.

Apmokėta iš Seimo nario Simono Gentvilo parlamentinei veiklai skirtų lėšų.