Saulės ratas: žiemos išvarymas

Užgavėnės švenčiamos likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų, būtinai antradienį. Šiemet Velykos - vėlyvos, balandžio 17-18 d., tad ir Užgavėnės bus tik kovo 1-ąją. Šios šventės paskirtis - išlydėti žiemą, pažadinti pavasarį.

Nors šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, nes kitą dieną prasideda pasninkas.

Tikima, kad jei per Užvagėnes daug ir sočiai valgysi, tai būsi sotus ir stiprus visus metus.

Tradiciniai Užgavėnių valgiai - blynai, šaltiena, šiupinys, spurgos.

Vieni iš pagrindinių Užgavėnių šventės atributų - kaukės ir persirenginėjimas. Persirengėliai vaizduodavo mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Svarbūs šventės personažai Lašininis ir Kanapinis ir ypač jų dvikova, kuri būtinai turi pasibaigti pavasarį simbolizuojančio Kanapinio pergale.

Užgavėnių kulminacija - šiaudinės Morės sudeginimas - reiškia žiemos mirtį.

Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „Iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi.“ Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo - namiškiams ant galvų pabarstyti. Ši diena laikoma ir pirmąja pavasario diena.

Nuo jos prasideda gavėnios periodas, kai negalima valgyti mėsos. Jis trunka iki pat Velykų. Sakoma, kad šiuo periodu negalima valgyti mėsos, o tik tai, kas nuo Užgavėnių tarp dantų liko. Vyrai išnaudodami šią progą rengdavo išgertuves - degtine praskalaudavo tarpdančius, kad mėsos neliktų.

Gavėnios periodu nebuvo leidžiama linksmintis: dainuoti, rengti šokių, vestuvių, kitų iškilmių.