S. Skvernelis apie Vyriausybės sprendimus dėl galimybių paso: mes nebūtume prie to privedę

Tuo metu buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga portalui lrytas.lt teigė, kad galimybių paso ribojimai nepaskatina skiepytis rizikos grupei priklausančių asmenų, o pati priemonė daugiau papildomos naudos nebeatneš.

Gali užtikrinti saugumą

Paklaustas, ar šiandien galima gyventi be galimybių paso ir ką šioje situacijoje darytų kitaip, jei būtų premjeras, S.Skvernelis tikino, kad jo Vyriausybė nebūtų leidusi susidaryti dabartinei pandemijos situacijai.

S. Skvernelis apie migrantų krizės valdymą: aš būčiau stengęsis, kad jos nebūtų

„Mes tikrai nebūtume davedę iki tokios situacijos. Dabar, kai situacija yra tokia pakankamai įtempta, tai yra viena iš priemonių. Dabar klausimas tik, kokia apimtimi ir kur taikyti. Tikrai yra daug nesuprantamų dalykų, kai visą laiką jie keitėsi paskutinę naktį prieš sprendimams įsigaliojant“, – pirmadienį laidoje „LRT forumas“ kalbėjo S.Skvernelis.

Anot jo, būtiniausių, maisto prekių parduotuvės jau pirmojo karantino metu parodė, kad gali užtikrinti saugumą, ir „nereikia žmonių rūšiuoti – su pasais ar be pasų“.

„Dabar įvedė galimybių pasą, tačiau leido tokiuose didžiuosiuose prekybos centruose būti be kaukių, nesilaikyti atstumų, nedezinfekuoti rankų – liko tik rekomendacijos.

Visgi, su galimybių pasu arba su galimybe patekti į prekybos centrą gali patekti ir imunizuoti žmonės, ir pasidarę PGR testą, ir pasidarę greitąjį antigenų testą, kurio patikimumas yra labai menkas ir dažniausiai parodo jau gerokai pažengusią ligą.

Tie žmonės, formaliai saugiai atėję į prekybos centrą, gali padaryti daug žalos. Todėl reikėjo palikti tas būtinas veiklas ir be galimybių paso, o pramogoms, kurios tikrai nėra būtinos – gali nenueiti į teatrą, koncertą, gali galbūt neiti nusipirkti drabužių, nes yra elektroninė prekyba, tai turi alternatyvų“, – įvardijo S.Skvernelis.

Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas laidos metu akcentavo valdančiųjų atsakomybę.

„Lengva vertinti veiksmus, kai neturi atsakomybės – gali sukritikuoti, gali kažką pasiūlyti. Bet kai esi atsakingas už žmonių gyvybes, už tai, kad žmonės laiku patektų į ligonines, tada, be abejo, ieškai būdų, kaip tai padaryti geriau, efektyviau, su mažesniu aukų skaičiumi“, – pabrėžė A.Matulas.

Keista logika

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga taip pat teigė, kad panašių galimybių paso ribojimų greičiausiai nebūtų taikęs, o jeigu būtų – tik su didelėmis išlygomis.

A.Veryga svarsto, kad galimybių paso priemonė aktualesnė jauniems žmonėms, o vyresnio amžiaus, rizikos grupės asmenims – mažiau aktuali, todėl ir nepaskatina šių asmenų skiepytis.

„Galimybių pasas kaip priemonė aktualesnė jaunesnio amžiaus žmonėms, kurie nori vaikščioti į barus, klubus ir panašias vietas.

Vyresnio amžiaus asmenims jis yra ir mažai aktualus, ir realiai gali būti diskriminuojantis, nes šiems žmonėms yra sudėtinga ir pačią technologiją įvaldyti, ir rasti, kur atsispausdinti.

O kaime gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms iš viso tas pasas neaktualus, nes kaimo parduotuvėlės yra mažos, jie toli nevažiuoja. Todėl vargu, ar šiuos žmones tokia priemonė paskatins skiepytis“, – įvertino A.Veryga.

Valstietis svarstė, kad galimybių pasas jau pasiteisino tiek, kiek galėjo pasiteisinti.

Aurelijus Veryga.  R.Danisevičiaus nuotr.

„Daugiau iš jų kažkokios papildomos naudos greičiausiai nebebus. Kas jau išsigando, tas pasiskiepijo. Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, virš 80 metų amžiaus grupėje 40 proc. išlieka neskiepyti. Jiems tikrai ta priemonė jokio efekto, manau, nepadarys.

Ne vieną kartą siūlėmė pergalvoti vakcinacijos strategiją. Nuvažiuoti pas tuos žmones, kurie galbūt neturi, kaip atvažiuoti (į vakcinacijos centrus – aut.past.).

Nespausti juos per galimybių pasą, bet padaryti taip, kad kiekvienas vyresnio amžiaus, rizikos grupės žmogus sulauktų vakcinacijos netgi namie“, – siūlė A.Veryga.

Parlamentaras stebisi ir galimybių paso priemonės logika.

„Galimybių paso kaip priemonės logika yra keistai sudėliota. Pavyzdžiui, tai, kad žmonėms, kurie turi galimybių pasą, nebereikia dėvėti kaukių dideliuose prekybos centruose.

Kokia yra to logika, jei tie žmonės gali užsikrėsti, užkrėsti kitus? Kodėl tai susieta su kaukių dėvėjimu? Ar tai yra kokia bausmių ir premijų sistema, ar tai priemonė, skirta pasiskiepyti? Pasigendu epidemiologinio aiškumo, kam kuri priemonė yra skirta“, – įvertino parlamentaras.

Su galimybių pasu ir be jo. LRV nuotr.

Klausimai dėl teisinio legitimumo

Anot S.Skvernelio, pats svarbiausias dalykas vertinant galimybių pasą, yra jo teisinis legitimumas. Buvęs premjeras teigė, kad Užkrečiamųjų ligų įstatyme galėtų atsirasti konkreti nuoroda, įstatymiškai apibrėžianti šio proceso veikimą.

Vis dėlto S.Skvernelis tikina, kad šiuo metu svarbiausia yra sveikatos apsaugos sistema, kuri nebegali vėl būti uždaryta – negali būti vėl stabdomos planinės paslaugos.

„Aš, kaip atsakingas valstybės pilietis, nenorėčiau, susidūręs su sveikatos problemomis, negalėti pakliūti į gydymo įstaigą dėl to, kad kažkas nepasinaudojo nemokamai suteikta valstybės pagalba pasiskiepyti.

Jei taip liberaliai diskutuojame apie teisę sirgti ir mirti, tai turėtų būti užbrauktas toks brūkšnys – yra 300 lovų, yra 50 vietų reanimacijoje, tai pasakymas labai paprastas – užsipildys, ir viskas.

Bet kitų sąskaita uždarinėti skyrius, kitų ligonių sąskaita spręsti tų žmonių problemas taip pat nereikėtų. Tiesiog, kaip buvo per pirmą krizę Italijoje – rikiuojasi pacientai, kam galima padėti – padeda, kam negalima – deja, kitokia situacija“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Užsidaro ne visos durys

Nuo pirmadienio galimybių paso neturintys žmonės nebegali gauti kai kurių nebūtinų paslaugų, apribotos jų galimybės lankytis prekybos ir viešojo maitinimo vietose

Neturintiems galimybių paso draudžiama lankytis nebūtinųjų prekių parduotuvėse, dideliuose prekybos centruose, turgavietėse (kai plotas viršija 1,5 tūkst. kv. m), negalima gauti grožio paslaugų, lankytis sporto klubuose ar dalyvauti renginiuose, į kuriuos susirenka daugiau nei 500 žmonių.

Be šio dokumento taip pat nebus galima lankytis kavinių ar barų viduje, neturintys galimybių paso galės sėdėti tik lauko kavinėse arba užsisakyti maistą išsinešti.

Neturintiems galimybių paso lieka atviros nedidelės turgavietės ir maisto prekių parduotuvės, taip pat parduotuvės, prekiaujančios veterinarijos prekėmis, augalais, sėklomis, trąšomis.

Jiems taip pat lieka atidarytos vaistinės, optikos salonai, jei jie nėra įsikūrę didžiuosiuose prekybos centruose arba turi atskirus įėjimus.

Tie, kurie neturi galimybių paso, galės patekti į degalines, užsisakyti smulkių remonto paslaugų, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 minučių, lankytis bibliotekose, muziejuose, parodose, gauti socialines, teisines, būtinąsias valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų paslaugas.

Vietose, kuriose žmonės aptarnaujami tik su galimybių pasais, galima būti be kaukių, visur kitur jos lieka privalomos.