Rusija paskelbė Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus, kultūros ministro Simono Kairio ir kitų pareigūnų paiešką

Apie tai ji skelbia iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos parsisiuntusi viešai prieinamą informaciją apie ieškomus asmenis – beveik 100 tūkstančių kortelių.

Portalo duomenimis, iš viso ieškomi 25 Lietuvos pareigūnai, įskaitant S. Kairį, A. Vaitkų, savivaldybių tarybų narius, du istorikus, pasisakiusius už sovietinių paminklų nugriovimą Lietuvoje. 

Šiame sąraše taip pat yra buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto tarybos narė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Violeta Podolskaitė, buvę tarybos nariai Žilvinas Šilgalis, Vytautas Kašėta, Mantas Stulgaitis.

R. Šimašius sako sąraše esantis jau keletą metų, dar iki Kremliaus plataus masto karo Ukrainoje pradžios.

„Nepatinka Kremliui nei kaip būdamas ministru ir Lietuvos delegacijos vadovu Ženevoje Žmogaus teisių taryboje juos į vietą pastačiau, nei kad sovietines skulptūras Vilniuje nukėliau, nei kad Maskvos namų projektą Vilniuje užlenkti sugebėjau, nei kad jų ambasadorių trolinau, kai jis į okupuotą Krymą kvietė ar degtinės „Putinka“ butelį Kalėdoms siuntė“, – feisbuke rašė buvęs sostinės vadovas.

„Aš galiu pasakyti tik tiek, kiek parašyta ant savivaldybės pastato nuo pat agresijos pradžios: „Putin, Hague is waiting for you“ (liet. Putinai, Hagos teismas tavęs laukia – BNS)“, – rašė politikas.

Be A. Vaitkaus, sąraše atsidūrė ir kiti už sovietinių paminklų griovimą uostamiestyje balsavę Klaipėdos politikai: vicemerė Vaida Raugelė, buvęs administracijos direktorius, dabar tarybos narys, liberalas Saulius Budinas, buvęs Klaipėdos meras, socialdemokratas Vytautas Grubliauskas ir buvęs vicemeras Arvydas Cesiulis, konservatorius Aidas Kaveckis, Andrius Petraitis, Klaipėdos universiteto rektorius, tarybos narys Artūras Razbadauskas. Taip pat įtraukti buvę tarybos nariai – Arūnas Barbšys, Arūnas Andziulis, Vidmantas Plečkaitis, Lina Skrupskelienė, Alina Velykienė, Kazys Bagdonas, Laima Juknienė, Alvydas Šimkus. Sąraše yra ir istorikai Vasilijus Safronovas, Silva Pocytė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas. 

Klaipėdos savivaldybė BNS informavo nekomentuosianti „priešiškos valstybės kėslų“. Tuo metu vienas iš sąraše atsidūrusių uostamiesčio politikų S. Budinas BNS teigė, kad ši žinia jam tapo staigmena.

„Man čia staigmena. Bet kokie signalai nėra džiuginantys, aš net ir neplanuoju į trečiąsias šalis važiuoti. Saugumas svarbus kiekvienam“, – teigė jis.

Tarybos narys Rusijos reakciją siejo su Klaipėdos tarybos sprendimais dėl sovietinių paminklų griovimo ir kitų susijusių klausimų.

„Pagaliau su kolegomis sulaukėme šlovės papulti į oficialių Mordoro priešų sąrašą. Ta proga reikia dar kartelį paremti Radarom iniciatyvą! Paremkit ir jūs 1485!“, – antradienį feisbuke paskelbė ir kitas tarybos narys A. Petraitis. 

Sąraše galima rasti ir teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską, įtrauktas advokatas, buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas. Apie tai, jog šiems teisininkams Rusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, skelbta jau anksčiau. 

G. Landsbergis: Rusijos ieškomiems politikams reikės įvertinti keliones į trečiąsias šalis

Vilnius, vasario 13 d. (BNS). Rusijai paskelbus kultūros ministro, Klaipėdos mero ir kitus Lietuvos politikų paiešką, užsienio reikalų ministras Garbrielius Landsbergis sako, kad šiems asmenims reikės įvertinti savo keliones į trečiąsias šalis, kurios gali nuspręsti vykdyti Rusijos arešto orderį.

G. Landsbergis teigė informaciją, jog Lietuvos politikai gali būti paskelbti ieškomais Rusijos, sužinojo būdamas Užsienio reikalų komitete, ir ją dar reikia patikrinti.

„Tai visiškai nauja informacija. Jeigu turime tokių galimybių, reikia patikrinti jos tikrumą, kaip suprantu tai yra iš nutekintos duomenų bazės, tai nėra oficiali informacija“, – žurnalistams antradienį Seime sakė G. Landsbergis.

„Politinis vertinimas – tai, aišku, yra tam tikras apdovanojimas žmonėms, kurie remia Ukrainą ir palaiko gėrio kovą prieš blogį“, – pridūrė jis.

Anot ministro, jei ši informacija pasitvirtins, tai rodo Rusijos veikimo būdus.

„Asmuo, net ir turintis imunitetą, kaip Estijos premjerė, gali turėti iššūkių su teisėsauga trečiojoje valstybėje, kuri nuspręstų vykdyti Rusijos arešto orderį, net tam žmogui apie tai nežinant. Kiek aš suprantu, niekas iš tų žmonių, esančių sąraše, tikrame ar menamame, nebuvo apie tai informuoti“, – kalbėjo G. Landsbergis.

„Tai reikia priimti rimtai ir įvertinti keliones taip pat“, – pridūrė jis.

Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“, patikrinusi viešai prieinamą Rusijos vidaus reikalų ministerijos informaciją, antradienį pranešė, jog Rusija yra paskelbusi kultūros ministro Simono Kairio, Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus ir dar kelių dešimčių Lietuvos politikų paiešką. Portalo duomenimis, iš viso ieškomi 25 Lietuvos pareigūnai, įskaitant S. Kairį, A. Vaitkų, savivaldybių tarybų narius, du istorikus, pasisakiusius už sovietinių paminklų nugriovimą Lietuvoje. 

Šiame sąraše yra ir kitų šalių politikai, tarp jų – ir Estijos ministrė pirmininkė Kają Kallas.

Rusijos ieškomas S. Kairys: darbas ardant sovietizacijos griuvėsius neliko nepastebėtas

Vilnius, vasario 13 d. (BNS). Rusijoje į ieškomų asmenų sąrašą įtrauktas kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad tokiu elgesiu Rusija ir toliau bando kovoti prieš demokratiją ir žmogaus teises.

„Džiugu, kad mano darbas ardant sovietizacijos griuvėsius neliko nepastebėtas“, – BNS antradienį sakė ministras.

Kaip praneša Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“, jis ir dar kelios dešimtys Lietuvos politikų, pasisakiusių už sovietinių paminklų Lietuvoje nugriovimą, yra įtraukti į ieškomų asmenų sąrašą.

„Kalbant rimtai, režimas daro tai, ką darė visuomet: bando užgniaužti bet kokį laisvės vėjo dvelksmą, kovoti prieš demokratiją, prieš žmogaus teises ir laisves ir toliau kurpti savąją su bet kokiais faktais ar logika prasilenkiančią istoriją“, – sakė S. Kairys.

Anot ministro, kultūra, paveldas, atmintis „taip pat yra karo zona, kurioje imperializmas siekia savų tikslų“.

„Mano, kaip kultūros ministro, pareiga – neleisti tų kenkėjiškų tikslų pasiekti, neleisti iškraipyti šių temų tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje“, – sakė jis.

Pernai įsigaliojus vadinamajam desovietizacijos įstatymui, iš viešųjų erdvių pradėti šalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių pavadinimai, kiti simboliai.