Protestai prie Seimo sušvelnino poziciją dėl nekilnojamojo turto mokesčio

Pirminiame projekte buvo numatyta, kad savivaldybės savo sprendimais galėtų taikyti nuo 0,05 iki 4 proc. NT mokesčio tarifą.

Seimas spalio 10 d. po svarstymo pritarė tokioms NT mokesčio įstatymo pataisoms, tačiau valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo mokesčio modelio, balsavimas dėl NT įstatymo pataisų priėmimo nukeltas į lapkritį.

Protestuotojai prie Seimo nešėsi plakatus su užrašais „Ateityje NT mokestis = benamis“ ar „Grįžta reketas NT mokesčių pavidalu“. Mitingo organizatoriai teigia, kad planai apmokestinti visą, įskaitant vienintelį gyvenamąjį, būstą yra „faktinis nuosavybės nusavinimas“.

Siūlo mažinti

Vienas iš naujų pasiūlymų yra pagrindiniam gyvenamajam būstui, kurio vertės dalis viršija 1,5 konkrečios savivaldybės verčių medianos, taikyti 0,05-0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą vietoj numatyto maksimalaus 4 proc. tarifo.

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, sako, kad su šiuo pasiūlymu sudedami „papildomi saugikliai“.

Tokį tarifą siūloma taikyti ir 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos viršijantiems sodams, fermoms, šiltnamiams, garažams, taip pat pagalbinio ūkio, mokslo, religinės bei poilsio paskirties statiniams ir patalpoms, jei jos neterminuotai ar ilgiau nei mėnesiui nėra perduotos juridiniam asmeniui.

Aukštesnį - 0,5-4 proc. - tarifų intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komercinio naudojimo fizinių ir juridinių asmenų NT savivaldybės galėtų nustatyti 0,5-3 proc. mokesčio tarifą.

„Projekte pasiūlytos plačios tarifų “žirklės„ visam turtui neatsižvelgiant į turto paskirtį ar savininką sudarė prielaidas iš anksto kvestionuoti galimus savivaldos sprendimus, kuriais galimai būtų nustatomi aukšti tarifai ir šiuo metu lengvatiniu būdu apmokestinamam fizinių asmenų NT“, - rašoma pasiūlymo argumentuose.

G. Skaistė, apibūdindama paskutinį pasiūlymą, sako, kad siūloma mokesčio idėja išlieka, tačiau yra papildomų saugiklių, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų.

„Taip pat sudedami papildomi saugikliai, nes visuomenė nuogąstavo, kad atskiros savivaldybės gali piktnaudžiauti nustatytu plačiu tarifų diapazonu“, - sakė G. Skaistė.

„Visuomet esame atviri diskusijoms, jei išlaikoma esminė logika - santykinai nedidelis tarifas, numatyta neapmokestinama dalis pirmajam būstui, gana plati mokėtojų bazė ir pajamos keliauja savivaldybėms, kurios investuotų į infrastruktūrą“, - aiškino G. Skaistė.

Dabar naujos pataisos turėtų būti derinamos su visomis politinėmis jėgomis.

Teigiama, kad dėl pataisų priėmimo bus balsuojama tik esant garantijai, kad jas pavyks priimti. Kompromisą dėl to pirmiausia reikia rasti valdančiojoje koalicijoje.

Akivaizdu, kad siūlymas „įvesti saugiklius“ yra skirtas socialinei įtampai mažinti, tačiau garantijų, kad jam bus pritarta, nėra.

Grėsmingas mokestis

Dauguma savivaldybių vadovų jau ir anksčiau sakė, kad nėra nusiteikę miestų biudžetų pildyti žmonių sąskaita.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, dar praėjusią savaitę sureagavo į viešą diskusiją dėl planuojamo NT mokesčio ir išsakė savo poziciją socialiniame tinkle.

"Bandoma įteigti, kad savivaldybių biudžetai padidėtų nuo dešimt iki šimtų milijonų eurų, manau, kad tai itin grėsmingas mokestis, kuris socialiai pažeidžiamiems gyventojams smogtų negailestingai.

Tai gali itin skaudžiai paliesti pensinio amžiaus ir socialiai remtinus gyventojus, kurie paveldėjo ar gerokai anksčiau įsigijo turtą patrauklioje miesto vietoje.

Manau, kad keisti mokestinę situaciją nebūtų sąžininga atžvilgiu žmonių, kurie turtą yra įsigiję praeityje ir sumokėjo už jį visus mokesčius teisėtai uždirbtais pinigais, o dabar dar vienas mokestis jiems taptų nemenka našta", - savo poziciją dėstė A. Vaitkus.

Anot jo, šiuo klausimu būtina diskusija visos Lietuvos mastu. Tik išdiskutavus su visomis suinteresuotomis visuomenės grupėmis būtų galima priimti sprendimus, o dabar tai, kas matyti iš viešosios erdvės - daug nuomonių, daug diskusijų ir dar daugiau neatsakytų klausimų.

„Mano nuomone, norint įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, reikėtų vertinti, kokiu tikslu jis įsigytas, ar tai yra būtinas turtas gyvenime, ar tai yra antri būstai, ar komerciniais tikslais įsigyti. Jau dabar skaičiuojame, kad vienam gyventojui pagal dabartines kainas NT mokestis per metus gali siekti ir ne vieną šimtą ar tūkstantį eurų, jei būtų taikomas maksimalus tarifas. Tam nepritariu ir nepritarsiu“, - teigia A. Vaitkus.

Anot jo, gyventojai įsigydami turtą jau yra sumokėję visus mokesčius.

Niekas su merais nesitarė

Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad yra labai blogai, jog rengiant NT įstatymo pakeitimus nebuvo tartasi su savivaldybėmis, miestų vadovais.

„Trejus metus nebuvau ministerijoje, duris uždarytos. Anksčiau būdavo nuotoliniai pasitarimai, susitikimai“, - pastebi D. Jasaitis.

Anot jo, todėl dabar susidarė situacija, kai teikiamos įvairios NT įstatymo pataisos ir siūlymai, apie kuriuos ne tik visuomenė dar nežino, bet ir savivaldybių vadovams trūksta informacijos.

Jis pritaria pataisoms, kurios leistų kaip gyvenamąjį būstą pripažinti poilsio paskirties ar ūkines patalpas.

„Neringoje daugelis yra įsirengęs butus garažuose, sandėliukuose ir tai dažnai būna jų vienintelis būstas“, - pastebi D. Jasaitis.

Tačiau jis būsimoje NT įstatymo redakcijoje pasigenda galimybės savivaldybei diferencijuoti mokestį priklausomai nuo to, ar žmogus yra deklaravęs joje gyvenamąją vietą, ar ne.

„Žmonės, kurie nuolat negyvena turimame būste, nemoka GPM, nesumoka komunalinių mokesčių ir daug mažiau prisideda prie miesto infrastruktūros išlaikymo, todėl turėtų tai kompensuoti per NT mokestį, tačiau tokios galimybės taikyti jiems didesnį mokesčio tarifą nenumatyta. Mūsų pozicija, kad mokestis turėtų būti diferencijuotas“, - sako D. Jasaitis.

Jis skaičiuoja, kad naujoji NT mokesčio redakcija būtų palanki šiuo metu jį jau mokantiems savininkams, kurių bendra turto vertė viršija 150 tūkst. eurų.

„Žmonėms, turintiems daugiau brangesnio būsto įvairiose savivaldybėse, būtų palankiau, tačiau savivaldybės surinktų mažiau pinigų. Tai koks tokio mokesčio tikslas?“ - klausia D. Jasaitis.

Premjerė Ingrida Šimonytė, įsitikinusi, kad šiuo metu taikomas būsto apmokestinimas, dar vadinamas prabangos mokesčiu, kai mokama nuo 150 000 eurų viso žmogaus turimo turto vertės, yra „nenormalus“.

„Jokia savivaldybė, niekas negali niekaip šio mokesčio reguliuoti, tai yra nenormalus mokestis šiuo metu“, - aiškino I. Šimonytė.

ES reikalavimas

Kaip vienas iš visuotinio NT mokesčio įvedimo motyvų minima ES pozicija ir su tuo susijusios išmokos Lietuvai, kurios neva galimos tik išplėtus NT mokesčio bazę.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus mano, kad teikiama patikslinto NT mokesčio įstatymo projekto struktūra turi trūkumų. Pasak jo, vietoje naujos redakcijos galėtų būti taisomos galiojančio NT mokesčio įstatymo nuostatos, sumažinant tarifus ir užtikrinant jo visuotinumą.

G. Šimkus pažymėjo, kad diskusijoje dėl NT mokesčio nereikėtų pamesti tikslo bei nekalbėti, jog jo poreikis yra dėl ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų. „Diskusijoje dėl NT mokesčio labai svarbu nepamesti tikslo, kodėl mes apie jį apskritai kalbame. NT mokestis, nekomercinio NT apmokestinimas nėra todėl, kad reikėtų RRF lėšų, taip negali būti. Jis reikalingas todėl, (...) kad Lietuvoje turto mokesčių pajamos yra labai žemos, 0,3 proc. nuo BVP, kai ES sudaro per 1 proc.“, - sakė LB valdybos pirmininkas.

Reikėtų priminti, kad ES reikalavimas buvo kaip esminis argumentas, kai prieš keletą metų buvo priimamas sprendimas dėl žaliųjų rodyklių ant šviesoforų panaikinimo. Vėliau paaiškėjo, kad tokio ES reikalavimo nebuvo.

Mokesčiai augs

Planuojama, kad nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų.

Pagal šiuo metu galiojančias NT masinio vertinimo sumas Klaipėdoje mokestį tektų mokėti nuo gyvenamojo būsto, kurio Registrų centro nustatyta kaina viršija 71 tūkst. eurų.

Tai reiškia, kad net pakankamai didelis trijų kambarių būstas senos statybos daugiabučiame name uostamiestyje nebūtų apmokestintas.

Neringoje, kur NT kainos gerokai aukštesnės, NT mokestį tektų mokėti tik už gyvenamąjį būstą, kurio kaina viršija 166,5 tūkst. eurų.

Klaipėdos rajone ši riba - 60 tūkst. eurų. Palangoje - 66 tūkst. eurų, Vilniuje - 90 tūkst. eurų.

1,5 savivaldybės būsto kainų medianos riba būtų taikoma tik gyvenamajam būstui. Už visus kitus būstus mokestis būtų skaičiuojamas nuo visos sumos. Tačiau jei gyventojas kiekvienoje savivaldybėje turi po vieną būstą, pagal vieną iš siūlymų jam visose savivaldybėse galėtų būti taikomas mažiausias (kaip pirmam būstui) NT mokesčio tarifas.

Tačiau pateikti skaičiavimai galios tik iki 2025 metų. Vėliau bus atliekamas naujas masinis NT turto pervertinimas ir būsto kainos jau bus gerokai didesnės.

Taip pat NT įstatyme savivaldai siūloma leisti nusistatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturėtų suformuoto žemės sklypo. Tai reiškia, kad tokiu atveju daugiabučių namų gyventojai, kurie šiandien nėra įsiteisinę žemės sklypo ir nemoka žemės mokesčio, būtų verčiami tai daryti..