Profesorius Rimantas Kėvalas atskleidė, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria vaikai, patekę į ligoninę

Apie tai, kokį vaidmenį šis dokumentas atlieka Lietuvos ligoninėse ir kam būtų galima skirti didesnį dėmesį, pasakoja LSMU Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas.

Emociniai vaikų poreikiai – vis dar antrame plane

„Drįsčiau teigti, kad šiandien vaikų emocinė gerovė ligoninėse remiasi kiekvieno ligoninės vadovo moraliniu supratimu, kiek tai yra svarbu.

Nors daugeliui rūpi ši tema, deja, praktikoje kyla įvairių iššūkių, dėl kurių negalime kalbėti apie visišką chartijos principų įgyvendinimą“, – pokalbį pradeda profesorius.

Kalbėdamas apie chartijos principų realizavimą praktikoje profesorius pirmiausia prisimena savo asmeninę patirtį, kuri jam iki šių dienų yra giliai įsirėžusi į atmintį.

„Kartais ir su mano amžiaus kolegomis pasikalbame apie patirtus pojūčius vaikystėje ir patys blogiausi atsiliepimai yra iš patekimo į ligoninę. Iki dabar negaliu pamiršti, kaip ketvirtoje klasėje gulėjau ligoninėje ir mane paliko vieną, kaip leido vaistus į raumenis.

Tai turbūt tas išgyvenimas, kurio aš ir gilioje senatvėje nebūsiu pamiršęs“, – dalijasi Vaikų ligų klinikos vadovas.

Jis sutinka, kad nors šiandien tokių traumuojančių patirčių yra gerokai mažiau, vis dėlto emociniai vaikų poreikiai ligoninėse dar nėra tinkamai atliepiami. Reikia suprasti, kad vaikas nėra sumažintas suaugusysis, sako R. Kėvalas.

Vaikų skyriams ligoninėse nepakanka finansavimo

„Šiai dienai vaikų ligų paslaugos yra neadekvačiai mažai apmokamos, todėl kartais net nėra užtikrinami baziniai vaikų poreikiai, ką jau kalbėti apie emocinę gerovę.

Štai, pavyzdžiui, mūsų klinika per metus suteikia paslaugas ir teikia konsultacijas beveik 100 tūkstančių vaikų, gydo sunkiausius ligonius, o pediatrinės paslaugos apmokamos taip, kad vien per pirmą šių metų pusmetį mes turime dviejų milijonų skolą.

Tai čia galiu tik užduoti retorinį klausimą – kaip vadovui užtikrinti chartijos reikalavimus ar bent šiek tiek jų laikytis, kai visas pediatrijos skyrius neša vien nuostolius?

Mūsų pareiga atstovauti vaikų teises, bet tai daryti tampa sudėtinga, kai neturime pakankamo finansavimo“, – kalba R. Kėvalas.

Vaikai į ligonines guldomi per dažnai

EACH chartiją sudaro 10 straipsnių pradedant atvejais, kuriais vaikai turi būti guldomi į ligoninę, baigiant medicinos personalo elgesiu su jais ir privačios erdvės gerbimu.

Kiekvienas straipsnis yra svarbus siekiant užtikrinti vaikų emocinę gerovę, tačiau profesorius išskiria kelis, kurie, jo nuomone, yra esminiai.

„Man, kaip vaikų gydytojui, svarbiausia yra, kad vaikai ligoninėje turėtų atsidurti tik esant rimtoms indikacijoms, kai tinkama priežiūra negali būti suteikta namuose ar dienos stacionare.

Taip pat didžiulę problemą matau tame, kad ateityje vaikų ligų gydytojas bus eliminuotas iš pirminės pagalbos teikimo grandies. Kokybišką gydymą vaikams gali garantuoti tik vaikų ligų gydytojas, todėl nesuprantu, kaip galima nekalbėti apie pediatrus.

Vaikai ligoninėse neturėtų likti vieni

Labai svarbus yra ir antras chartijos straipsnis, kuris užtikrina, kad vaikas ligoninėje neturėtų likti be suaugusio žmogaus priežiūros.

Vis dėlto, čia taip pat esama didelių spragų, nes šiai dienai, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą, iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto tėvai su vaikais ligoninėje gali būti tik jei vaikui yra ne daugiau nei treji metai.

„Taip, po to prasideda įvairios išlygos, tačiau de facto valstybė apmoka tik tokį buvimą. Mes stengiamės ginti vaiko interesus, tačiau svarbu pasižiūrėti ir į tai, ką mums garantuoja valstybė“, – nurodo vaikų gydytojas.

Svarbu, kad ligoninės aplinka būtų pritaikyta vaikams

Kalbant apie vaikų emocinę gerovę ligoninėse svarbu paminėti ir septintą bei aštuntą chartijos straipsnius. Jie nurodo, kad gydymo įstaigose būnantys vaikai turi turėti sąlygas žaisti, pramogauti, mokytis, taip pat būtina atliepti jų fizinius, emocinius ir vystymosi poreikius.

„Stengiamės ligoninėse įkurti žaidimų kambarius, sergančius vaikus lanko aktoriai-klounai, su vienišais vaikais būna savanoriai iš iniciatyvos „Niekieno vaikai“.

Pasitelkiame įvairias priemones, kad vaikų emocinė būklė būtų kuo geresnė – negalime jų poreikių nustumti į nežinia kelintą planą, net jei neturime pakankamai išteklių to įgyvendinti.

Juk vaikai yra rytdienos visuomenės piliečiai, kurie mus pakeis, užtikrins ateitį, valstybės gerovę, todėl turime į tai investuoti“, – sako R. Kėvalas.

Prisidėti gali kiekvienas

Šiandien prie palaikymo Vaiko teisių ligoninėse chartijai gali prisidėti kiekvienas, kuriam rūpi vaikų emocinė gerovė ligoninėse. LSMU Vaikų ligų klinikos ir VšĮ „Savanoriai vaikams“ kviečia išreikšti palaikymą Vaiko teisių ligoninėse chartijai bei taip prisidėti, kad gydymo įstaigose būtų atliepiami ne tik fiziniai, bet ir emociniai vaikų poreikiai.

„Šis pasirašymas – daugiau moralinis įsipareigojimas, bet jei Lietuvoje Vaiko teisių ligoninėse chartijos būtų laikomasi bent apie 50 procentų, tai būtų fantastiškas pasiekimas“, – kalba Vaikų ligų klinikos vadovas.