Populiariausi klaipėdiečių vardai keičiasi tik vietomis

Sofija ir Markas

Šiandien - paskutinė 2021-ųjų diena. Pats laikas pasinerti į pagrindinius besibaigiančių metų skaičius, tiesiogiai liečiančius Klaipėdą ir klaipėdiečius.

Paklausta, kokie šiemet uostamiestyje buvo populiariausi vaikų vardai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė tik nusišypsojo ir patikino, kad dviračio naujagimių tėvai neišradinėjo.

"Jau keletą metų populiariausi vaikų vardai praktiškai išlieka tie patys. Sąraše keičiasi tik jų vietos.

Tarp mergaičių šiemet populiariausias yra Sofijos vardas. Po jos žengia Ieva ir Amelija. Pernai pirmavusi Kamilė liko ketvirta.

Tarp berniuku pirmas yra Markas, aplenkęs Jokūbą ir Joną. Dėl Jonų galima tik pasidžiaugti, nes pernai šis vardas pagal populiarumą užėmė tik 17 vietą. Šiemet šį vardą tėvai išrinko 22 berniukams.

Pernykštis lyderis Herkus šiemet nukrito į dešimtąją vietą.

Iš retų vardų galima paminėti Medilę, Širlę, Gilę, Erą, Ėją, Julingą, Vivitą, Dakotą, Uni, Kovą, Everestą, Seveną, Deimoną, Gajų, Matajų ir Franką. Jie tikrai sukelia tam tikras emocijas", - sakė G. Misevičienė.

Trynukų gandras neatnešė

Nuo metų pradžios iki gruodžio 30 dienos Klaipėdoje užregistruota 1 810 naujagimių. Į šį skaičių įtraukti ir užsienyje pasaulį išvydę mažyliai, kurių bent vienas iš tėvų yra lietuvis, kas jiems suteikia teisę savo atžalą įregistruoti Lietuvoje.

G. Misevičienės teigimu, gruodžio 30-31 dienomis gali būti užregistruota dar apie 15 naujagimių, tad jų skaičius susilygins su praėjusiųjų metų (1 825).

Tačiau pastarųjų dvejų metų negalima net lyginti su priešpandeminiais. 2017 metais užregistruoti 2 295, 2018 m. - 2 285, 2019 m. - 2 227 naujagimiai.

"Šiemet atkurta pusiausvyra, nes gimė daugiau mergaičių nei berniukų - 916 ir 894. Pernai buvo atvirkščiai - 880 ir 945.

Pasaulį išvydo penkiolika dvynukų porų. Tuo tarpu pernai ne tik jų buvo daugiau, 25, bet ir gimė trynukai.

Tiek šiemet, tiek pernai jauniausiai mamai buvo 16 metų. Tėvui - aštuoniolika„, - “Vakarų ekspresui" sakė G. Misevičienė.

Nauji nariai papildė ir daugiavaikes uostamiesčio šeimas. Keturioms jų gimė penktas, trylikai - ketvirtas vaikas.

REALYBĖ. Po karantino sukaustytų 2020-ųjų metų šiemet klaipėdiečiai dažniau tuokėsi, tačiau dažniau ir skyrėsi. „Adobe Stock“ nuotr.

Mirštama dažniau

Mirčių šiais metais Klaipėdoje užregistruota tiek, kad Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus darbuotojai net neprisimena, ar kokiais nors metais yra tekę matyti tokius skaičius.

"Liūdna, bet mirčių registruojame žymiai daugiau nei per pastaruosius dvejus metus. Iki gruodžio 30 dienos - 2 532.

Per likusias dvi dienas dar bus apie 10-15.

Šiais metais mirusių asmenų yra jau 722 daugiau nei gimusių.

Pernai užregistravome 2 372, užpernai - 2 089 mirtis. Liūdni skaičiai. Jie mus labiausiai ir neramina. Tačiau toks yra jau tas gyvenimas. Kažkas gimsta, kažkas ir miršta", - nelinksmai konstatavo G. Misevičienė.

Klaipėdiečių mažėja

Per metus oficialiai Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų sumažėjo daugiau nei tūkstančiu - nuo 166 987 iki 165 898.

Kiek linksmiau nuteikia tik į vėžes grįžtantis santuokų skaičius. Per metus, jei šiandien nepersigalvos 11 jaunavedžių, amžinąją meilę prisiekė 1 201 pora. Pernai šis skaičius buvo gerokai mažesnis - 981.

"Pandeminiai ir karantininiai metai labai stipriai pakoregavo ir jaunavedžių planus. Vestuvių datos buvo perkeliamos į vėlesnį laiką, tikintis, jog viskas greitai pasibaigs ir vėl gyvensime gražiai bei laimingai, švęsime visur ir kada tik norime.

Išvažiuojamųjų vestuvių buvo 40. Populiariausios iškilmingų ceremonijų vietos - Klaipėdos universiteto Botanikos sodas, burlaivis „Merdianas“, Pilies muziejus, viešbučiai, kavinės ir restoranai", - vardijo G. Misevičienė.

Klaipėdiečiai dažniau ne tik tuokėsi, bet ir skyrėsi. Šiemet savais keliais pasukusių porų buvo 45 daugiau nei pernai (525 ir 480). Užpernai išsiskyrė 557 šeimos.