Po vasaros beglobiai gyvūnai nebetelpa į prieglaudas

Ugnė BLEKAITYTĖ

2023-09-22 06:00

Gyvūnų prieglaudų darbuotojai sutrikę - seniai nebuvo tiek daug beglobių gyvūnų, kaip šiemet. „Jau kelerius metus buvo normalesnė situacija, o dabar katastrofa“, - teigia „Linksmųjų pėdučių“ vadovė ir steigėja Simona Šakinytė.

Trūksta ir lėšų, kad būtų galima suteikti gyvūnams reikiamą medicininę pagalbą, taip pat - savanorių, padedančių prižiūrėti benamius gyvūnus.

„Dabar labai reikalingi asmeniniai savanoriai, galintys užsiimti su šunimis. Reikėtų reguliariai ateiti kelis kartus per savaitę ir dirbti su vienu konkrečiu šunimi - vedžioti, mokyti jį, lavinti“, - pasakoja „Linksmųjų pėdučių“ vadovė ir steigėja S. Šakinytė.

Beglobiams padedama ir pranešant apie pastebėtą žiaurų elgesį su gyvūnais, atvežant į prieglaudas beglobius gatvėse tūnančius gyvūnus. Neabejingumas šioje situacijoje labai prisideda prie beglobių gerovės.

Marina, „Pūkuotos uodegos“ prieglaudos savanorė, pasakoja, jog bendradarbiavimas - labai svarbi pagalba.

„Visada galima bendradarbiauti - gaudyti kates sterilizacijai. Duodame gaudykles, - sako ji. - Daugiausiai kačių yra aplink daugiabučius. Čia amžina problema.“

Pasak jos, prieglaudoje laukinės katės sterilizuojamos. „Įsikūrėme, kai patiems reikėjo pagalbos, nes savo aplinkoje matėme tiek daug laukinių beglobių kačių, kurios vedasi jauniklius, jie be priežiūros miršta, o ir katėms prasideda įvairūs pieno liaukų uždegimai“, - sako Marina.

„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) įkūrėja ir vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė taip pat primena, jog visuomenė visada gali parodyti, jog yra neabejinga, pranešdama apie blogą elgesį su gyvūnais atitinkamoms tarnyboms.

„Gavę skundą, įvertiname situaciją, jei to užtenka - konsultuojame pranešėjus, kartais bendraujame su gyvūnų šeimininkais. Kartais vykstame į vietą, renkame visus įrodymus, paruošiame teisinius dokumentus, pagrindžiame, kokie, mūsų manymu, teisės aktai bei atsakomybė turėtų būti taikoma, pateikiame atsakingoms institucijoms ir toliau su jomis bendraujame iki gyvūnui yra padedama, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra nubaudžiamas“, - pasakoja apie GGI darbą B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

GGI organizacijos pagrindinis tikslas - spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui.

Labai sunki situacija ir suteikiant medicininę pagalbą, nes lėšų tam prieglaudose labai trūksta. Šią problemą komentuoja S. Šakinytė: „Labiausiai lėšų trūksta gydymui, nes didžioji dalis mūsų augintinių yra vyresnio amžiaus ir jų išlaikymas yra labai brangus. Taip pat visada reikia paklodžių, pledų, užvalkalų. Šie dalykai reikalingi ištisus metus.“

Kad finansinė situacija sunki, patvirtina ir Marina: „Pagrindinis mūsų stabdys - pinigai. Norisi sterilizuoti kiek įmanoma daugiau kačių, bet ne visada turime tam pakankamai lėšų. Kates nublusiname, nukirminame, sučipuojame. Viskam reikia lėšų. Visos lėšos, kurias turime, paaukotos žmonių arba mūsų pačių.“

Antplūdis

Dar viena problema - gyvūnus norinčios priimti prieglaudos negali to padaryti, nes nebeturi užtektinai erdvės gyvūnams. Gyvūnų prieglaudose šiemet ypač daug. Prieglaudų darbuotojai sako, kad beglobių gyvūnų skaičius išaugo, lyginant su praeitais metais.

„Gyvūnų šiuo metu prieglaudoje turime be proto daug. Esame maža prieglauda ir galime talpinti keturiasdešimt kačių ir iki trisdešimt penkių šunų, bet šį skaičių viršijame stipriai. Jau kelerius metus buvo normalesnė situacija, o dabar pirmi metai po ilgesnio laiko, kai yra katastrofa. Nėra kur gyvūnų priglausti“, - situaciją pristato S. Šaknytė.

Pasak jos, būtent vasaros metu daugiausiai gyvūnų netenka namų.

Priežastys, kodėl gyvūnai patenka į globos namus, įvairiausios. Labiausiai liūdina tai, jog žmonėms vis dar trūksta atsakomybės jausmo.

Vis dažniau randa namus

Visgi prošvaisčių Lietuvoje yra. Vis daugiau žmonių nusprendžia pasiimti augintinį iš globos namų, o ne pirkti veislinį.

„Iš tiesų, daugėja žmonių, pasiimančių gyvūnus iš prieglaudos. Dabar jau žmonės su pasididžiavimu sako, kad jų šuo mišrūnas, kad jis iš prieglaudos. Atsiranda daugiau žmonių, kurie ir į mokyklas veda šunis. Siekiamybė nėra atiduoti gyvūną pirmam pasitaikiusiam. Norisi, kad tas gyvūnas išpildytų save, kad darytų tą, kam ir gimė - skleistų meilę šeimininkui ir šeimininkas jį mylėtų“, - dalinosi džiugiomis tendencijomis S. Šakinytė.