Pergalės dienos minėjimas Klaipėdoje išsikvėpė

Panašu, kad pernai Skulptūrų parke demontavus trijų sovietų karių skulptūras, kardo paminklą ir raudoną žvaigždę su amžinąją ugnimi, kukliau ėmė švęsti ir rusakalbių klaipėdiečių diaspora.

Memorialo aikštėje tyliai per pietus būriavosi apie 100 žmonių ir tik kartą, be muzikos buvo užtrauktos kelios sovietinės dainos. Vienas vyriškis po atlapais slėpė ir uždraustą Georgijaus juostelę.

Toks minėjimas – nepalyginti paprastesnis, nei ankstesni, kuomet per visą kvartalą griaudėdavo sovietinės dainos, jas lydėdavo šūksniai „Ура!“, plojimai, buvo sakomos kalbos ir pan.

Koloradkė buvo

Civilizuotame Vakarų pasaulyje minima, bet ne švenčiama Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena gegužės 8-ąją. Rusija ir rusakalbių bendruomenės šios datos nepripažįsta ir mini savo pergalės „Didžiajame Tėvynės kare” dieną gegužės 9-ąją.

Taip yra dėl to, jog karą pralaimėjusios hitlerinės Vokietijos visiško pasidavimo aktas buvo pasirašytas Vidurio Europos laiku 1945 m. gegužės 8 d., 22 val. 43 min., o tai atitiko 0 val. 43 minutes gegužės 9 d. Maskvos laiku. Versija – soviet lyderis Josifas Stalinas specialiai vilkino laiką nepasirašydamas dokumento ir taip gavo „savo” datą, nesutampančią su Vakarų Europos.

Tad gegužės 9-oji posovietinėse valstybėse bei prorusiškų pažiūrų žmonėms yra tapusi oficialia, vadinamąja Pergalės diena, kurią paprastai lydi paradai, iškilmingos kalbos ir pan.

Klaipėdoje pagrindine tokių renginių vieta - memorialas (realiai – apie 700 karių kapinės) Kristijono Donelaičio g., Skulptūrų parke. Griausmingų minėjimų šioje vietoje epocha baigėsi sulyg 2022 m. vasario 24-ąją, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir pradėjo iki šiol tebevykstantį karą.

Jei pernai gegužės 9-osios gerbėjai dar galėjo jaustis pakiliai šalia sovietinių skulptūrų, gigantiško kardo, raudonos, penkiakampės žvaigždės, tai šiemet aikštė be šių stabų tarsi neteko savo ideologinio, emocinio užtaiso. Skulptūros – Grūto parke, kardas buvo spjaustytas, o už metalą gauti pinigai virto parama Ukrainai.

Tad šią gegužės 9-ąją klaipėdiečiai buvo tylesni, santūresni , ir iš šono atrodė, kad jie su raudonais gvazdikais, tulpėmis atėjo labiau pabendrauti, susitikti.

Tiesa, būta ir vieno provokatoriaus: vyriškis atlape segėjo uždraustą Georgijaus juostelę, tačiau ją greitai paslėpdavo po švarku, nes aikštės prieigose budėjo keli policijos ekipažai. Perrišta vadinamąja koloradke, buvusios žvaigždės vietoje padėta ir žvakė. 

Memorialo lankytojai ramiai dėjo gėles, šnekučiavosi, ir tik popiet be jokio muzikinio fono užtraukė  dar 1975 m. išpopuliarėjusią dainą „День Победы“ ir keletą kitų.

Pernai dainos aidėjo per visą kvartalą per mobiliąją garso kolonėlę, publiką užvedinėjo kelios, sovietmečio pompastikos dvasią bandžiusios atkartoti moterys, kurių viena net sušaukė: „Мы русские лишь тогда встаем на колени, когда целуем русский флаг!” (Mes, rusai, tik tada priklaupiame ant kelių, kai bučiuojame Rusijos vėliavą).

Šiais metais nieko panašaus nebebuvo. Nesimatė ir aiškiai į akis krintančios ukrainietiškos atributikos. Pernai į aikštę buvo atėję keli vyriškiai, vilkėdami marškinėlius, ant kurių priekių mėlyname ir geltoname fone buvo nupieštas iškeltas kumštis ir angliškai parašyta „Aš remiu Ukrainą!”. Ant nugarų – rusiškai užrašyta garsioji Gyvačių salos gynėjo, pasieniečio Romano Grybovo ištarta frazė, kuria pavartojant necenzūrinį žodį rusų karinis laivas yra siunčiamas velniop (orig. „Русский военный корабль, иди нахуй!“).

Asmenukių poreikis

2022-ųjų gegužę žmonės fotografavosi prie demontavimui pasmerktų raudonosios žvaigždės, trijų karių skulptūros, o šiemet daugiausiai pozuota menamų septynių didvyrių plokščių fone. Ir vėl – žinant, kad šie sovietiniai elementai bus išardyti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra paskelbusi memorialo rekonstrukcijos architektūrinį konkursą, tad šios vietos tokios, kokia ji yra dabar, neužilgo nebeliks. Bus demontuoti visi sovietiniai elementai kartu su žuvusių karių plokštėmis.

Savo pasiūlymus šiam konkursui pateikė šeši autoriai. Manoma, kad preliminari jų įgyvendinimo kaina gali siekti iki 1,35 mln. eurų.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pernai yra sakęs, kad karių palaidojimo vieta memorialu pirmiausiai paversta dar 1949 m.

„Tai buvo kuklus skveras su šabloniška, betonine klūpančio ir vėliavą laikančio Raudonosios armijos kario skulptūra. Bet ją patys sovietai ir nugriovė, rekonstruodami aikštę aštuntajame dešimtmetyje. Paradoksalu, tačiau ilgus metus gėlės dedamos ten, kur net nėra karių palaikų: kalvelė su ant granito plokščių iškaltomis pavardėmis, žvaigždė įrengti už palaidojimo vietos. Realiai žmonės vaikšto ant kapų, nes jie yra po betoninėmis plytelėmis, išsidėstę per visa aikštę, daugiausiai – centre”, - teigė valdininkas.

Nuo pernai gegužės 5-osios oficialiai pradėta dvejus metus truksianti bei apie 3 mln. eurų kainuosianti paties Klaipėdos Skulptūrų parko (senųjų miesto kapinių) rekonstrukcija, todėl iškilo ir būtinybė rekonstruoti patį memorialo skverą.

Savivaldybės administracijoje buvo suburta komisija, kuri konstatvo, kad šis objektas disonuos su šiuolaikiškai sutvarkyta Skulptūrų parko erdve, nes įrengtas prieš beveik pusę amžiaus, niekada nerekonstruotas, su išsiklaipiusiomis sovietinėmis plytelėmis ir t.t. Todėl priimtas sprendimas iš pagrindų rekonstruoti erdvę ją įrengiant šiuolaikiškai, pagal XXI a. tokiems objektams taikomas tradicijas.