Performansas „Tiesa į akis“: Agnė Jagelavičiūtė apmėtyta pomidorais
(1)Šįmet programoje – apie 90 muzikos, teatro, vizualiųjų ir tarpdisciplininių menų, kino, šokio ir edukaciniai renginiai.
Stilistė, knygų autorė, socialinių tinklų nuomonės formuotoja Agnė Jagelavičiūtė (41 m.) festivalio metu surengė performansą „Tiesa į akis“.
18 val., nusivilkusi chalatą ir šlepetes, kūno spalvos apatinius vilkėjusi moteris sėdo ant senamiesčio grindinio.
Fone skambėjo neigiamo turinio komentarai, įrašyti vyrišku ir moterišku balsu.
Performanso kūrėja kvietė anoniminius komentarus rašančius asmenis mesti į ją konservuotus pomidorus.
„Kiekvieną kartą atverdami nešiojamąjį kompiuterį mes pasineriame į siurrealų pasaulį. Jame po netikromis anketomis slepiame savo identitetą, vardą, savo unikalias patirtis ir istoriją. Po susigalvota sintetine asmenybe ištirpsta atsakomybės, realus situacijos suvokimas ir dažnai – net žmogiškumas.
Apsiginklavę skaitmeniniu „automatu“ mes tratiname žodžius į kairę ir dešinę visai negalvodami, kad žodžiai lyg kulkos sminga į visai neišgalvotus, bet tikrus, gyvus žmones.
Mes be jokio gailesčio švaistomės vertinimais nuolat pabrėždami, jog tai – nieko baisaus, tiesiog – tokia mano nuomonė.
Mes mėtomės sąvokomis „demokratija“ ir „mano teisė“ lyg tai būtų leidimas savo egzistencinį skausmą perduoti kitam žmogui jo net neatsiklausus.
Mes išliejame tulžį besislėpdami po išgalvotais vardais ir vėl šypsomės visiems į veidą grįžę į tikrąjį save. Bet ar kada nors mes išties grįžtame iš ten? Į tikrąjį save? Ar mes vis dar mokame sakyti tiesą į akis, net jei ir skaudžią?
O kas yra tikroji tiesa? Kaip skaitmeninės kakofonijos kontekste mes suprantame, kas yra tikroji tiesa, kuri negali būti nutylėta, ir kiek drąsos mums liko savo žodžius paversti veiksmais? Atėjo laikas prisiimt atsakomybę“ – rašoma performanso aprašyme.
Rašyti komentarą