Pavyko išvengti vos per plauką – Lietuvos pajūryje ketino pastatyti kilometrinį namą

Šiuo metu Šiaurės Vokietijoje esančioje Riugeno saloje stūkso neįtikėtino ilgio – maždaug 3 kilometrų – gyvenamasis namas. Jį 1936–1939 metais pastatė naciai, vykdydami projektą „Kraft durch Freude“ (liet. „Jėga per džiaugsmą). Tuo metu pastatas buvo dar ilgesnis – net 4,5 kilometrų, tačiau dalis buvo sunaikinta 1945–1949 metais.

Šis namas buvo statytas A.Hitlerio paliepimu. Jis siekė, kad statinyje galėtų ilsėtis vidutinės darbininkų klasės vokiečiai, kurie vėliau būtų privilioti į nacistinę partiją.

„Siekta, kad name būtų surinkta didelė masė žmonių. Jiems turėjo būti įkurti nedideli miegamieji – 2,5–5 metrų kvadratūros.

Norėta, kad visai šalia būtų paplūdimys, kad būtų salių sportui, tenisui ir dar viena patalpa, kurioje būtų galima visus darbininkus sutalpinti, kad propagandiniais tikslais organizuotų renginius“, – portalui lrytas.lt pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Nors planuota daugiau, toks statinys pastatytas tik vienas.

„A.Hitlerio svajonė buvo sukurti pastatus gigantus, pastatyti didžiausius pasaulyje namus. Buvo nuspręsta pastatyti penkis milžiniškus namus, skirtus apie 20 tūkst. darbininkų.

Planuota, kad daugiabučiai prie Baltijos jūros būtų pastatyti kas 200 kilometrų: vienas netoli Gdansko, kitas – prie Kolobžego, dar vienas – Rytprūsiuose“, – pasakojo A.Feser.

Jei ne kelios aplinkybės, panašų gigantą dabar turėtų ir Kuršių nerijoje esanti Nida. Ji tuo metu įėjo į Rytprūsių sudėtį. Kadangi čia buvo ir nuostabus paplūdimys, tuometiniam regiono nacių lyderiui Erichui Kochui dingtelėjo mintis: reikėtų pasiūlyti Kuršių neriją kaip labai tinkamą vietą tokiems poilsio namams.

„Jis norėjo, kad ir Nidoje būtų atsiradęs toks pastatas. Praktiškai viskas buvo suplanuota, tačiau tai neįvyko dėka Kuršių nerijoje gyvenusių žmonių – būtent dailininko Ernsto Mollenhauerio“, – sakė A.Feser.

Minėtas tapytojas, aktyvus Nidos dailininkų kolonijos dalyvis E.Mollenhaueris buvo išties pamilęs Nidos kraštovaizdį, todėl suprato turėsiąs padaryti viską, kad paplūdimio nesudarkytų milžiniškas blokinis namas.

Tuo metu Nidoje atostogavo ir A.Hitlerio ginkluotės ministras bei pagrindinis architektas Albertas Speeras.

„E.Mollenhaueris pasisodino A.Speerą į karietą, išsivežė į mišką, parodė visą miško grožį. Jie ten sutiko ir briedį. E.Mollenhaueriui pavyko įtikinti, kad Nida – tikrai ne ta vieta, kur galėtų atvažiuoti tokia masė žmonių, kad čia – nuostabi gamta, miškai, gyvūnai. Atkalbėti pavyko, ir šito buvo atsisakyta“, – kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.

Šiuo metu Šiaurės Vokietijoje esančioje Riugeno salos pajūryje stūkso neįtikėtino ilgio – 3 kilometrų – gyvenamasis namas.  Vikipedijos nuotr.

Pašnekovė tikina: stebuklas, kad gigantas buvo pastatytas ne pas mus, o Riugeno saloje.

„Kraštovaizdžiui tai būtų buvusi tiesiog katastrofa. Be to, išvengta ir masinio turizmo, nuo kurio Kuršių nerija visada bando atsiriboti. Tii tikrai ne ta vieta, kur galėtų važiuoti tūkstančiai žmonių. Čia labai jautri gamta. Tokie kiekiai žmonių būtų padarę negrįžtamų pokyčių“, – įsitikinusi A.Feser.

Kitose gyvenvietėse panašių namų pastatyti irgi nepavyko – pasak A.Feser, kai kur sukilo ir gyventojai, labai stipriai prieštaravę statyboms.

Beje, net tame vieninteliame Riugeno saloje pastatytame daugiabutyje vokiečių darbininkai taip ir nespėjo pagyventi, kadangi vos tik pasibaigė statybos, prasidėjo karas.

Šiuo metu dalis Riugeno saloje esančio pastato naudojama kaip egzotiškas viešbutis užsienio turistams, norintiems grįžti atgal į istoriją, dalis atiduota tam tikroms organizacijoms.

„Kažkur įsikūrė jaunimo namai, kažkur – privatūs asmenys. Šis daugiabutis vietomis sutvarkytas – ten lankiausi prieš dešimt metų, kaip tik buvo remontas“, – prisiminė A.Feser.

Panašių bandymų statyti tokio ilgio gigantus atsirado ir kiek vėliau – 1970-aisiais vienas pastatytas Italijoje, Romos pakraštyje. Būstų kompleksas „Corviale“ buvo suprojektuotas kaip sprendimas didėjančiam gyventojų skaičiui mieste.