Patikėjo meile, tačiau viskas pasikeitė, kai duris pravėrė nelauktas svečias

Moteris laimę rado internete ir netgi buvo patikėjusi laiminga istorijos pabaiga.  123rf.com asociatyvioji nuotr.

Turbūt užsisvajojau per daug, nes vėliau sutikti vaikinai vis netiko. Kažko jiems trūko ir viskas.

Karštligiškai siekdama meilės, pati užkirsdavau jai kelią, be jokio paaiškinimo nutraukdama draugystes.

Aš tiesiog nemokėjau mylėti ir labai tikėjau, kad tas vienintelis mane to išmokys...



Nesėkmingai susiklostė mano pirmoji santuoka.

Antrieji santykiai padovanojo man sūnų, bet, deja, šeimyniniai santykiai nesiklostė. Sūnaus tėtis mieliau rinkdavosi draugų kompaniją ir alkoholį nei laiko leidimą su šeima, besąlygiškai jį mylinčia.

Man labai trūko paprasčiausio vyriško dėmesio, šilumos, globos, kartu leidžiamo laiko. Vaikui taip pat stigo tėtės šalia.

Internetinė pažintis



Tuomet siekdama prasiblaškyti užsiregistravau populiariame internetiniame pažinčių portale. Nelabai tikėjausi čia kažką rasti, tiesiog norėjosi pabendrauti, sulaukti dėmesio...

Maždaug po kelių mėnesių ir parašė Jis – Edgaras. Parašė labai gražiai, iškart išsiskirdamas iš pilkos internautų masės kažkokia sunkiai paaiškinama šiluma ir nuoširdumu.

Jis rašė apie geras mano akis ir turbūt gerą širdį. Prasidėjo bendravimas, gana intensyvus.

Edgaras buvo gerokai vyresnis, gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje, bet jau kūrė planus grįžti į Lietuvą. Po iširusių šeimyninių santykių jis liko labai įskaudintas, todėl bendraudamas buvo atsargus.

Jis nežarstė nuvalkiotų komplimentų ar į padanges keliančių frazių. Po truputį „traukdamas“ mano gyvenimo detales ir vertybes, vyras atskleidė, kad pats labai norėtų ištikimos draugės, šeimos, dukrelės.

Jaučiau, kaip vis auga trauka šiam žmogui, kurio realiai dar nebuvau net mačiusi.

Tačiau jis atrodė toks tvirtas ir gyvenimo užgrūdintas, žinantis, ko nori iš gyvenimo, nuoširdžiai besirūpinantis manimi ir mano mažyčiu sūnumi.

Pirmasis pasimatymas

Po beveik pusmetį trukusio bendravimo internetu ir kelių telefoninių pokalbių Edgaras pagaliau grįžo į Lietuvą. Gražią gegužės popietę įvyko pirmasis mano ir Edgaro susitikimas.

Jis tvarkė reikalus mieste ir pakvietė mane pietų per mano darbinę pertrauką.

Važiuojant į sutartą užeigą man beprotiškai daužėsi širdis. Ar nenuvils mūsų abiejų realus susitikimas? Ar bus lemta tęstis užsimezgusiai draugystei?

Tačiau pamačiusi prie stalelio jos laukiantį vyriškį, priėmusi iš jo rožę ir pažvelgusi jam į rudas akis, iš karto supratau: tai mano skonio vyras... Pasimatymas praėjo puikiai, lyg abu būtume seni pažįstami, tik daug metų nesimatę.

Žiūrėjau į Edgarą ir negalėjau atsižiūrėt, toks mielas širdžiai man atrodė šis vyras, toks lauktas ir išsvajotas. Taip norėjosi pulti jam į glėbį ir paprašyti, kad jis laikytų mane ir niekada nepaleistų.

Taip norėjosi tikėt, kad pagaliau pavyks sukurti gražius santykius.

Užgimę jausmai



Praėjus dienai po pirmo pasimatymo, Edgaras pakvietė mane su sūneliu atvažiuoti pas jį į svečius, apžiūrėti jo rekonstruojamo namo.

Buvo lietingas besibaigiančio pavasario vakaras, o prie židinio pas Edgarą buvo taip jauku...

Šilta ir jauku buvo ne tik man, bet ir mano sūnui, kuris ramiai žaidė su mašinytėmis ir smalsiai stebėjo naują aplinką.

Moteris pasirinko padaryti laimingą savo sūnų.  123rf.com asociatyvioji nuotr.

Edgaras tą vakarą buvo išgėręs. Tad negalėjo nuleisti nuo manęs akių, vis žėrė komplimentus, buvo tiesiog žavingas.

Vakaras buvo užpildytas pokalbiais, komplimentais, bučiniais. Į namus grįžau labai vėlai, bet laiminga ir pakylėta, kupina kuo gražiausių vilčių... Po kelių dienų mes vėl susitikom.

Šeimyniškai ir gražiai visi trys vaikščiojome prie ežero, kalbėjomės. Edgaras kvietė kitą kartą jau likti nakvoti pas jį, kad daugiau laiko būtų galima pabūti kartu, geriau pažinti vienas kitą.

Taip ir nutiko. Mudviejų draugystė įgavo pagreitį.

Pirmoji kartu praleista mūsų naktis buvo ypač švelni, jaudinanti, ypatinga.

Kitą dieną važiuodama namo vis dar negalėjau patikėti, kad tai ne sapnas, taip, pagaliau aš radau žmogų, kuris išmokys mane mylėti...

Sudaužytos širdys

Kitos dienos pavakare mano namų duris pravėrė netikėtas ir nelauktas svečias. Tai buvo sūnaus tėtis.

Jis aiškino, pagaliau supratęs, kaip myli savo šeimą, tikino, kad pasikeis, jei aš su vaiku grįšim pas jį. Vaikas, žinoma, labai apsidžiaugė.

Tačiau mano širdį pervėrė skausmas: negi vėl bus sugriauta ilgai ir sunkiai kurta vidinė ramybė...

Kitą dieną buvęs draugas vėl pasirodė, ir trečią, ir ketvirtą.

Jis teisindavosi, kad atvažiuoja pas vaiką, bet gaudavosi taip, kad visi kartu turėdavom leisti laiką.

Aš visiškai pasimečiau, nebeturėjau jėgų varyti nuo savęs buvusįjį, matydama, koks laimingas yra mūsų vaikas, pagaliau sulaukęs deramo tėvo dėmesio.



Sužinojęs apie tokią situaciją Edgaras, žinoma, įsižeidė ir supyko ant manęs, niekaip nesuprasdamas, kaip galima blaškytis jausmuose.

Vyrams šiuo atžvilgiu visada paprasčiau. Tačiau realybė buvo tokia, jog mano širdis plyšo į dvi dalis tarp dviejų mylimųjų – sūnaus ir Edgaro.

Aš tikrai nenorėjau nieko skaudinti, nieko išduoti ar nuvilti, bet pasirinkimas turėjo būti vienoks ar kitoks: matyti laimingą vaiką ar būti laimingai pačiai.

Sprendimą priėmė motiniška meilė...

Moteris jau buvo patikėjusi meile, kai į jos gyvenimą grįžo sūnaus tėvas.  123rf.com asociatyvioji nuotr.