Paruoštas visas vandens kelias Nemuno žemupyje bei Kuršių mariose

Jeigu įprastai pagrindinė laivyba vykdavo per tarptautinį kelią (Klaipėda-Nida), tai per pastaruosius metus laivyba ypatingai suaktyvėjo Kuršių marių rytinėje pakrantėje nuo Drevernos iki Ventės rago.

Vidaus vandens kelių direkcijai atlikus valymo darbus laivai gali saugiai įplaukti į šioje pakrantėje įsikūrusius uostelius Drevernoje, Svencelėje, Šturmuose,  Ventės rage, artimiausiu metu planuojami valymo darbai vandenų kelio atšakose ties Kintų ir Ventainės prieplaukomis.

Čia gylis nepalankiomis hidrometeorologinėmis sąlygomis atskirose įplaukų vietose nesiekia ir 0,5 m.

“Rytinė Kuršių marių pakrantė simbolizuoja tai, kokios pramoginės laivybos Vidaus vandens kelių direkcija siekia Lietuvoje, t. y. tvarios infrastruktūros ir bendruomenės, kur laivyba vystoma nuosekliai ir darniai, suderinant laivybą, gamtą ir aktyvų laisvalaikį.

Rytinė Kuršių marių pakrantė yra įspūdinga, tačiau buvo nepelnytai pamiršta. Pramoginės kelionės vidaus vandenimis yra puikus būdas kitu kampu pažvelgti į Lietuvos grožį, aktyvus laisvalaikis ir galimybė atitrūkti nuo kasdienybės" - sako Vidaus vandens kelių direkcija Vladimiras Vinokurovas.

Atvertas naujas vandens kelias Dreverna-Vente. Atlikti valymo darbai vandens kelio atšakoje į Ventės ragą, Pirmieji vandens kelių valymo darbai navigacijos pradžioje buvo pradėti ties Dreverna, kai buvo pagerintos laivybos sąlygos į Juodkrantę.

Vidaus vandens kelių direkcija jau atliko valymo darbus Dreverna-Ventė valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelio atkarpoje Svencelė-Kintai, bus atliekami darbai Kintai-Ventė atkarpoje, taip pat pagal galimybes bus pagerintos šalia esančių uostelių naudojimo sąlygos.

“Direkcija pastaruoju metu susiduria su problemine tendencija, kai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba net valymo darbams (projektinių kelio charakteristikų užtikrinimui) reikalauja atlikti Natura 2000 reikšmingumo nustatymo procedūras, kurių pagrindu būtų galima spręsti ar valymo darbai leistini, ar nereikia atlikti Poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.

Direkcija tokius reikalavimus vertina kaip perteklinius. Jų vykdymas yra tiesioginis laivybos ribojimas. Sutikus reikalaujasmas procedūras atlikti, jos užtruktų nuo keletos mėnesių iki metų.

Prieplaukos ir uostai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį, vandens keliai taptų nepraplaukiami. Todėl Direkcija vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytais aplinkosauginiais reikalavimais, kurie tokių interpretacijų nenumato” – akcentuoja laivybos direktorius Aurelijus Rimas.

Laivyba daug kuo panaši į judėjimą sausumos keliais. Tad reikia nuolat rūpintis tiek pačiais vandens keliais, tiek juose esančia infrastruktūra, o nustačius kliūtį – seklią vietą – ją kuo skubiau šalinti.

Tai Valstybinės vidaus vandenų kelių direkcijos atsakomybė. Eksploatuojant vandens kelius būtina garantuoti matmenis, seklumas šalinti žemsiurbėmis, laivakelį ženklinti bujais, nuolat kontroliuoti vandens kelio būklę.

Lietuvos vidaus vandens keliai – svarbios šalies transporto arterijos ir rimta alternatyva sausumos keliams.

Apie Vidaus vandens kelių direkciją

Vidaus vandens kelių direkcija – Lietuvos vidaus vandens kelių infrastruktūros valdytojas.

Direkcija, sudarydama bei gerindama sąlygas krovininei ir keleivinei laivybai, vykdo Nemuno upės, Kuršių marių ir kitų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių priežiūrą ir plėtrą, taipogi vysto keleiviams bei kroviniams vežti skirtą infrastruktūrą. 

Direkcijos vykdoma nuolatinė vidaus vandenų kelių priežiūra – tai vidaus vandenų kelių farvaterio ženklinimas, vagos valymas, vagos reguliavimas, hidrografinių darbų vykdymas, vidaus vandenų kelių infrastruktūros aptarnavimas bei eksploatuojamų laivų ir kitų mechanizmų remontas.

Direkcijos strateginis tikslas – sukurti modernų, saugų, draugišką aplinkai vidus vandenų susisiekimo infrastruktūros tinklą, kuris efektyviai tenkintų verslo ir gyventojų poreikius. Direkcija siekia vidaus vandenų kelių geresnės sąveikos su kitomis transporto rūšimis.

Atveriame naujus kelius ir galimybes!