Palangos gimtadienis virto detektyvu

Pradėjus narplioti viduramžių šaltinius Palangos atveju susidurta su itin įdomia situacija, istoriniu voratinkliu, kurio gijos veda į dvyliktą amžių. Jei būtų prisirišta prie šios atžymos, kurortas „pasentų“ tūkstančiu metų ir taptų antrąja anksčiausiai paminėta gyvenviete Lietuvoje po Apuolės (853 m.).

Rudenį planuojama surengti viešą profesionalių istorikų, archeologų diskusiją ir nuspręsti: ar yra pagrindo tikruoju Palangos gimtadieniu įteisinti 1161 m. birželio 15-ąją, ar palikti 1253 m. datą patikslinus dieną. Sprendimą priimtų miesto Taryba.

Tokiu atveju būtų pakartotas Neringos savivaldybės sukurtas precedentas, kuomet šio kurorto Taryba po viešos istorikų diskusijos nusprendė nebesitapatinti su sovietmečiu įtvirtinta 1961 m. Savivaldybės įkūrimo data. Miesto istorijos ištakomis Taryba vienbalsiai patvirtino 1437 m. lapkričio 11-ąją: Nidos smuklės mokesčių mokėjimo fakto paminėjimą istoriniuose šaltiniuose.

Išsiskyrė kontekste

Šie metai paženklinti gražia skaičių 770 kombinacija, kuri susijusi su 1253 m. Kuršo vyskupo Henriko ir Vokiečių ordino sutartimi dėl Pietų Kuršo padalijimo. Dabartinėje Latvijoje, Kuldygos pilyje, gimusiame dokumente pirmą kartą įvardyta visa plejada kuršių pilių ir gyvenviečių.

Taigi, 2023 m. savo 770-uosius jubiliejus švenčia Gargždai, Dreverna, Mosėdis, Skuodas, Rietavas, Kartena, Imbarė ir kt. Visos šios kuršių gyvenvietės paminėtos 1253 m. balandžio 4 d. datuojamu dokumentu (Kretingos atvejis - išskirtinis: ji atskirame, Memelburgo pilyje pasirašytame dokumente paminėta taip pat 1253 m. balandžio mėn., tik tiksli diena nėra iki galo aiški).

Įdomiausia, kad greta Gargždų, Skuodo ir kt. tame pačiame balandžio 4-osios Kuršo dalybų akte buvo paminėta ir Palanga, tačiau šis dabartinis kurortas kažkodėl nusprendė savo gimtadieniu įvardyti balandžio 5-ąją. Tokiu būdu Palanga tapo vieninteliu miestu, švenčiančiu atskirai nuo kitų.

„Vakarų ekspresui“ ėmus gilintis, kodėl taip įvyko, susidurta su iki šiol nenagrinėta istorine šarada.

Kurorto savivaldybės atstovai paaiškino, jog balandžio 5-ąją nurašė nuo 1999 m. išleistos monografijos „Palangos istorija“ (kolektyvinė autorystė).

Istoriko hab. dr. Alvydo Nikžentaičio parašytame skyriuje aiškiai suformuluota, jog „pirmą kartą ji (Palanga. - Autor. past.) paminėta - neabejotinai autentiškame rašytiniame šaltinyje - 1253 m. balandžio 5 dieną Kuršo žemės dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte“.

Viešojoje erdvėje atrodo labai keistai, kai tame pačiame dokumente paminėti miestai šauna fejerverkus vieną dieną, o vienintelė Palanga - kitą.

Mįslingosios nonos

„Palangos istorija“ išleista 1999 m., tad remtasi tais šaltiniais, kurie buvo mokslininkams žinomi tuo metu. 2017 m. pasaulį išvydo monumentalus darbas: istoriko, dr. Tomo Baranausko sudaryta 163 psl. knyga „Kuršo aktai. Acta Curoniae“. Joje - daugybė viduramžių dokumentų, jų nuorašų, originalų skenų. Šioje knygoje vienareikšmiškai Palangos pirmojo paminėjimo data įvardyta 1253 m. balandžio 4-oji.

Tačiau ne viskas taip paprasta. XIII a. dokumentas neišliko, remiamasi buvo jo XIV a. ir XV a. pr. nuorašais. Paskaičius juos paaiškėja, kad originaluose apskritai nėra skaičių 4 ar 5. Yra lotyniškai parašyta (tikslesniu laikomame XV a. pr. vyksupo Henriko dokumento nuorašu) taip: „Tai sudaryta Kuldygoje, 1253 Viešpaties metais, 2 dienos prieš balandžio nonas <...>“.

Susisiekus su T. Baranausku jis paaiškino, jog knygoje vertimas - klaidingas: turėjo būti „antra diena prieš balandžio nonas“.

„Tai ir būtų balandžio 4-oji. Numeruojama buvo taip, kad pirma diena tapatinta su pačiomis nonomis, t. y. antra diena buvo išvakarės. Balandžio 5 d. atsirado todėl, kad aptariamo akto vyskupo Henriko dokumente nuoraše A (XIV a. - Autor. past.) praleistas skaičius 2, ir liko tik nonos, o būtent pagal šį nuorašą dokumentas buvo skelbtas senesnėse publikacijose. Visi kiti nuorašai, įskaitant to paties akto Eberhardo Zeino dokumento nuorašus, yra balandžio 4 d.“, - sudėtingas bažnytinių kanonų minkles gliaudė istorikas.

Vadinasi, Palanga turėtų patikslinti jau daug metų klaidingai viešinamą balandžio 5-osios gimtadienio datą, įtvirtinti balandžio 4-ąją ir švęsti kartu su kitais Vakarų Lietuvos miestais ir gyvenvietėmis.

AKCENTAI. Miestų jubiliejai yra puiki proga atsigręžti į savo šaknis, išsamiau paanalizuoti priešistorę bei atiduoti duoklę tų kraštų autochtonams. Palangos kultūros ir jaunimo centro nuotr.

1161 klausimas

Pakalbinus vieną žinomiausių kuršių istorijos tyrinėtojų, Klaipėdos universiteto (KU) rektorių emeritą, prof. Vladą Žulkų, šis paminėjo dar vieną datą, kuomet galimai buvo paminėta Palanga: 1161 m. birželio 15-ąją.

„Šią datą dar reikėtų detaliau panagrinėti, ir prielaidų ją pagrįsti tikrai yra. Jei išties būtų organizuota vieša istorikų, archeologų diskusija, šiam darbui galima būtų rimtai pasiruošti, pakviesti tai padaryti ir kolegas. Kol kas 1161 m. paminėjimas laikytinas tokiu legendiniu, bet ir Vilnius, Kaunas, Roma turi legendas apie savo įkūrimą, Paryžius, kiti miestai. Labiau pasigilinus gali paaiškėti, kad 1161 m. data yra visiškai istoriškai pagrindžiama, todėl Palanga galėtų turėti naują savo gimtadienį“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

„Palangos istorijoje“ rašoma, jog 1431 m. Kuršo vyskupo ir Rygos kapitulos procese 1161 m. birželio 15 d. Palangos paminėjimas ir pirmasis, laikomas legendiniu, Kuršo vyskupas Ernemordus neatsitiktinai siejamas su pirmąja danų įkurta Kurše vyskupyste.

Kontekstas - sudėtingas. V. Žulkus 1999-ųjų knygoje rašė, jog „šiandien turimi duomenys leistų spėti, jog apie 1069 m. pastatytos pirmosios Kuršo bažnyčios reikėtų ieškoti pietiniame Kurše, kur tuo metu kaip tik aktyviausiai reiškėsi danai“. Žinomas tik vienas prekybinis centras, palaikęs ryšius su Pietine Danija XI-XII a., - Palanga.

„Kitaip tariant, vyko ginčas tarp Rygos vyskupo ir Vokiečių ordino, kas tokie pirmieji pakrikštijo kuršius. Rygos vyskupas tais 1431 m. pateikė dokumentus, kuriuose 1161 m. kontekste galbūt netiesiogiai ir paminėta Palanga. Esmė: niekas šių istorinių peripetijų taip ir nėra detaliai aiškinęsis. Ypač - pastaraisiais dešimtmečiais, kuomet radosi daugybė naujų, anksčiau neprieinamų šaltinių, dokumentų, atsivėrė Vokietijos slaptųjų archyvų, Vatikano fondai ir taip toliau. Racijos 1161 m. laikyti Palangos gimtadieniu tikrai yra, nes vyskupas bet kokiu dokumentu nemojuotų, matyt, jis turėjo įrodymų“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo KU archeologas dr. Gintautas Zabiela.

Valdžia pritaria

Taigi, išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai signalizuoja, kad praūžus Palangos 770-ies metų paminėjimo šventiniams renginiams šiam kurortui tiesiog būtina patikslinti oficialią savo pirmojo paminėjimo datą. 1253 m. balandžio 5-oji turės išnykti iš viešųjų renginių afišų. O jei istorikams pavyktų įrodyti ir politikai nuspręstų, jog žengiama dar toliau, galbūt Taryba įteisintų dar kitą - 1161 m. birželio 15-osios datą.

„Jūsų išvystytą iniciatyvą surengti viešą profesionalių istorikų, mokslininkų diskusiją dėl pirmųjų Palangos vardo paminėjimų rašytiniuose šaltiniuose aš vertinu labai teigiamai. Vieną kartą reikia tai padaryti. Atskleidėte daug įdomių detalių, iš kurių aiškėja aibė istorinių peripetijų, interpretacijų, įdomybių, naujų žinių. Diskusija būtų naudinga ir Palangai, ir visai Vakarų Lietuvai, nes istorikai galėtų papasakoti ir apie platesnį tų laikų įvykių kontekstą. Žmonės daug išsamiau sužinotų apie Palangos priešistorę“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Jis patikslino, jog dabar Palanga švenčia 770 metų ir kol kas niekas nesikeičia, tačiau po rudenį planuojamos surengti istorikų diskusijos būtų galima kartą ir visiems laikams nutraukti interpretacijų giją.

„Nesinorėtų, kad žmonės suprastų klaidingai: švęskime šiemet 770-metį. Renginių - daug. O istorija juk vietoje nestovi. Dabar yra taip, kaip yra, o jei bus įrodyta, jog esama pagrindo atsigręžti į 1161 m., tuomet ir spręsime. Kol kas nesiblaškykime ir nesėkime abejonių dėl 1253 m.“, - kvietė meras.