Padidėjusių pensijų miražas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, vidutinė senatvės pensija šiemet didėja 60 eurų - nuo 482 eurų iki 542 eurų.

Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu - nuo 510 iki 575 eurų.

Dešimtys eurų

Kadangi dalis pensijų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis - už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku. Vieni jomis jau galėjo džiaugtis sausio mėnesį, o kitus juos pasieks vasario mėnesį.

„Įvairių rūšių socialinio draudimo pensijas Lietuvoje gauna beveik 800 tūkstančių žmonių. Žinome, kad pensijų gavėjai visuomet nekantriai laukia pensijų padidėjimo, todėl kiekvienų metų pradžioje vienas pirmųjų “Sodros" darbų yra naujų pensijų dydžių apskaičiavimas.

Šiemet taip pat pavyko tai padaryti greičiau nei per įstatyme numatytą terminą, tad didesnės pensijos pasiekia gavėjus jau nuo sausio„, - pabrėžė “Sodros" direktorė Julita Varanauskienė.

Bendroji pensijos dalis 2023 metais didėja apie 9 procentus, o individualioji - beveik 15 procentų.

Palyginti su 2021 metais, šiemet įvairios socialinės išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams didėja ketvirtadaliu (23 proc.), o šalpos pensijos - beveik trečdaliu (30 proc.).

„Nuosekliai auga pensijos. Taip pat didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai. Tai reiškia, kad kartu auga ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms, turintiems negalią“, - sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Nevienodai

Nuo sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai padidėjo daugiau nei 12 proc., arba 65 eurais. Tačiau kiekvienam pensijos gavėjui šis padidėjimas bus individualus.

Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.

Didesnio dydžio socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjus pasieks sausio mėnesį, nes yra mokamos už einamąjį mėnesį.

Pareigūnų ir karių bei teisėjų valstybinės pensijos nuo 2023 m. sausio indeksuojamos 4,6 proc. Didesnio dydžio jos gavėjus pasieks vasario mėnesį.

Mažiausių pensijų gavėjams, kurių pensija nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio, prie pensijų mokamos priemokos. Nuo 2023 metų minimalių vartojimo poreikių dydis yra 354 eurai per mėnesį, t. y. 87 eurais, arba 32,5 proc., didesnis nei pernai.

Atsižvelgiant į šį dydį, šiemet mažiausių pensijų gavėjai vidutiniškai gaus 31,17 euro priemoką prie pensijos.

Pensijų priemokos mokamos už praėjusį mėnesį. Kartu su padidėjusia sausio mėnesio pensija mažų pensijų priemokų gavėjai gaus 2022 m. gruodžio mėnesį priklausiusią priemoką. Priemokos, atsižvelgiant į naują 354 eurų minimalių vartojimo poreikių dydį, bus pradėtos mokėti vasario mėnesį.

Sunku

Paklausta, ar jau spėjo pasidžiaugti padidėjusia pensija, uostamiesčio senjorų klubo „Bangelė“ pirmininkė Julija Montvydaitė-Samuilienė tik karčiai nusišypsojo.

"Tikrai nepajutome. Nei aš, nei kiti mano bendraamžiai, su kuriais apie tai teko kalbėtis.

O kaip čia pajusi, jei užtenka vos kartą nueiti į parduotuvę ir iš karto viso priedo atsikratai. Grįžti ir pradedi sukti galvą, kaip reikės visą mėnesį išgyventi.

Kad ir kiek pakeltų pensijas, augančios infliacijos ir kasdien kylančių kainų tikrai nepasivysime.

O kur dar labai stipriai didėjančios išlaidos už įvairiausius komunalinius patarnavimus.

Čia ne tik pensininkai, bet ir jaunos šeimos neišgyvena. Kaip joms išsiversti, jei augina du vaikus, o dirba tik vienas iš tėvų.

Visiems blogai, bet ką čia padarysi. Argi mes ką nors galime pakeisti? Juk valdžios nenuversime. Yra taip, kaip yra„, - kalbėdama su “Vakarų ekspresu" didžiulės nuoskaudos neslėpė J. Montvydaitė-Samuilienė.

„Bangelės“ vadovės darbinis stažas siekia 32 metus. Ji gauna 370 eurų dydžio pensiją.

"Čia jau su visais padidėjimais. Pridėjus dar ir našlės pensiją, per mėnesį išeina apie 410 eurų.

Kodėl valdžia meluoja ir mus mulkina, kad pensiją pakels 60 eurų. Man ji padidėjo 30 eurų. Kelia kažkokiais procentais, o neprideda prie bazinės pensijos.

Kas gauna didžiausias pensijas, tiems daugiausiai jos ir padidėjo. Kaip sakoma, bagotam ir velnias į košę sviestu kakoja.

Dirbau daug nervų ir sveikatos pareikalavusį pedagoginį darbą. O dabar reikia kažkaip pragyventi. Jei ne vaikai, nežinau, kaip išeitų.

Kokia turėtų būti normali pensija? Gaudama per mėnesį 700 eurų išsiversčiau ir būčiau laiminga. Ir 600 eurų dar būtų pusė velnio", - sakė J. Montvydaitė-Samuilienė.

Tenka dirbti

Bandydami išgyventi, nemažai Lietuvos pensininkų net negalvoja apie užtarnautą poilsį, o toliau dirba.

„Daug senjorų dirba pačius įvairiausius darbus. Taip bent kiek pinigėlių prisiduria prie tų varganų pensijų. O kas jiems lieka, juk vogti tai neisi“, - tikino J. Montvydaitė-Samuilienė.

„Sodros“ duomenimis, dar iki padidėjimo vidutinė vyrų, turinčių būtinąjį stažą, pensija siekė 574 eurus, moterų - 481 eurą.

Dirbančiųjų pensijos yra didesnės. Vyrai gavo vidutiniškai 597 eurus senatvės pensijos, moterys - 542 eurus. Pensijoje dirbančios moterys gavo vidutiniškai 60 eurų didesnę pensiją nei jų nedirbančios bendraamžės.

Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis tarp visų senatvės pensijos gavėjų auga. 2010 metais dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2022 metais jų buvo apie 12 proc.

Iš viso pernai dirbo apie 71,2 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, iš jų 40,7 tūkst. moterų ir 30,5 tūkst. vyrų.

Vidutinis dirbančio pensininko amžius - 68 metai. Kai kurie žmonės darbo rinkoje išlieka ilgai. Lietuvoje praėjusių metų rudenį dirbo 2,5 tūkst. 72 metų sulaukusių žmonių.

Senatvės pensiją gaunančių žmonių Lietuvoje daugėja. 2017 metais buvo 590,5 tūkst. pensininkų, pernai spalį - apie 610 tūkst.

Vieną pensininką Lietuvoje išlaiko 1,4 apdraustojo socialiniu draudimu.

Liūdi ne visi

Tačiau ne visi senjorai galvoja apie mažas pensijas ir kaip jas gavus išgyventi.

Kalbėdama su „Vakarų ekspresu“ Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Valerija Miliauskienė tryško optimizmu ir patikino, kad nei ji, nes jos organizacijos nariai laiko skųsdamiesi ir politikuodami negaišta.

"Man asmeniškai pensija padidėjo, ir aš tai pajutau. Bet mes vienijame optimistiškai nusiteikusius senjorus.

Mums svarbiausiai yra gera nuotaika ir emocijos. Šokame, dainuojame ir į politiką nelendame. Neverkšlename.

Padidėjo ar sumažėjo pensijos, tokiomis temomis nesikalbame. Jei pakėlė, tai ir gerai. Už tuo pinigus į spektaklį nueisime, knygą nusipirksime ar pataupę kažkur nuvažiuosime", - teigė V. Miliauskienė.