Padarė tai, kas atrodė neįmanoma: Juodkrantės kurortinį gyvenimą atgaivins Gintaro įlanka

Sprendimų, kaip Gintaro įlanka turėtų būti tvarkoma pradėta ieškoti dar 1998-aisiais.

Teritorijos planavimo procedūras galų gale pavyko užbaigti trečiuoju bandymu – 2015-aisiais metais pradėtam rengti Gintaro įlankos rytinės dalies detaliajam planui pritarimą išreiškė visos derinančios institucijos.

„Kartu su detaliojo plano rengėjais atlikome didžiulį darbą, ieškodami sprendimų kaip ši, ypatingą vertę turinti, teritorija turėtų būti tvarkoma.

Daugelis kartojo, kad šio dokumento parengimas – tiesiog neįmanomas, tačiau pavyko rasti sprendimus, kuriems pritartų visos derinančios institucijos. Metas Gintaro įlankai ir vėl atgimti ir tapti nauju impulsu Juodkrantės kurortiniam gyvenimui.

Laukia daug naujų užduočių“, – pažymi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Gintaro įlanka – be galo svarbi Neringos iš Kuršių nerijos istorijai. XIX a. II p. garine žemkase gilinant Kuršių marių dugną atradus gintaro telkinį, buvo įregistruota gintaro kasimo bendrovė „Stantien & Becker“.

Gintaro gavyba vyko mariose – per 30 bendrovės veiklos metų buvo iškasta iki 2250 tonų gintaro. Gintaras buvo realizuojamas ne tik Prūsijoje ir kitose Europos valstybėse , tačiau ir Indijoje, Kinijoje.

Gintaro kasybos įmonėje dirbo apie 1000 darbininkų, kurie gyveno laikinuose barakuose. Gintaro kolonijos namai stovėjo aplink įrengtą uostą ir abipus Kaimo gatvės.

Iškastas ir išplautas gruntas buvo pilamas marių pakrantėje, taip buvo padidintas Juodkrantės gyvenvietės plotas.

Ant supilto grunto atsirado galimybė nutiesti naują kelią palei marias iki Karvaičių, buvo užpilta įlanka prieš bažnyčią, įrengta prieplauka.

Gintaro kasybos bendrovės dėka buvo sudarytos prielaidos pirmojo Kuršių nerijoje Juodkrantės kurorto atsiradimui.

Neringos savivaldybės iniciatyva parengtas ir patvirtintas Gintaro įlankos teritorijos rytinės dalies detalusis planas leis ne tik pristatyti išskirtinę šios teritorijos istoriją, bet ir plėtoti dviračių bei pėsčiųjų takų tinklą, kurti naujas kurortines paslaugas, sudaryti geresnes darbo sąlygas Juodkrantės žvejams.

Detaliuoju planu Gintaro įlankos teritorijoje planuojamos nedidelės prieplaukos. Pramoginė mažųjų laivų prieplauka ir bazė moksliniams tyrimams numatoma pietinėje įlankos pusėje.

Žvejų prieplauka su žvejybai ir žuvų apdorojimui reikalingais objektais, žvejų turgumi – šiaurinėje įlankos pusėje.

Neringa baigė teritorijų planavimo procedūras, numatančias ypatingos teritorijos atgimimą – naujas galimybes vystant Juodkrantės kurortinę infrastruktūrą bei pristatant gyvenvietės kultūrinį ir istorinį paveldą sudarys patvirtintas Gintaro įlankos teritorijos rytinės dalies detalusis planas.

Įrengiant prieplaukas numatoma rekonstruoti esamą krantinę bei įrengti naujas pontoninės prieplaukas, pirsus. Numatomos vandens ir elektros tiekimo kolonėlės.

Remiantis Vidaus vandens kelių direkcijos išduotomis sąlygomis, būtų projektuojami sprendiniai, numatantys Gintaro įlankos sujungimą su valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliu (numatoma įplauka į įlanką).

Planuojamas akvatorijos dugno valymas, kuris detaliai bus sprendžiamas techniniame projekte (prieplaukų akvatorija bus valoma iki 1,5 m gylio).

Numatoma, kad Gintaro įlankos akvatorijoje iš viso galėtų būti talpinama apie 40 įvairaus dydžio žvejų laivų ir mažųjų laivų, iš jų – 8 vietos numatomos žvejų laivams.

Teritorijoje planuojamos viešosios erdvės, skirtos poilsio ir teritorijos pažinimui (poilsio-žaidimų aikšteles, pavėsines ir pan.). Svarbus atradimas – nustatyta istorinės promenados – Juodkrantės poilsiautojų pasivaikščiojimo tako vieta, kuri integruota į kuriamą takų tinklą.

Greta Kuršių marių ir Gintaro įlankos esančias medienos apdirbimo dirbtuves planuojama pritaikyti gintaro gavybos demonstravimui. Į pietus nuo Gintaro įlankos numatoma galimybė įrengti mokslo paskirties pastatus – svarstoma galimybė čia įkurti bendrabutį, kuris galėtų tarnauti švietimo tikslams.

Taip pat numatyta galimybė šioje teritorijoje įrengti naujus sporto ir / ar kitos paskirties inžinerinius statinius. Dar viena planuojama ir laukiama naujovė – atnaujinus buvusį kelininkų pastatą, jame numatoma įkurti Juodkrantės girininkiją.

„Atvėrėme kelius tvarkyti istoriškai svarbią vietovę, ją labiau pritaikant Neringos gyventojų ir svečių poreikiams. Sudaromos galimybės patraukliau ir plačiau pristatyti pačios Gintaro įlankos ir Juodkrantės istoriją.

Galėsime gerinti žvejams skirtą infrastruktūrą. Labai laukėme sprendinių, numatančių mokslo paskirties pastatų statybą.

Neabejoju, kad Gintaro įlanka taps nauju visos Neringos traukos centru“, – apie dokumento svarbą kalba meras Darius Jasaitis.

Detaliojo plano sprendiniai parengti saugant Juodkrantės gintaro gavybos kolonijos vietovės vertingąsias savybes, analizuojant buvusios istorinės Gintaro įlankos kolonijos apstatymo charakterį ir išlikusius urbanistinės struktūros bei gamtinius elementus.

Formuojant vietovės apstatymą vadovautasi istorinių tyrimų medžiaga.

Neringos savivaldybės nuotr.