Paaiškino, kaip veiktų Morganos Danielės siūlomas abipusis sutikimas dėl sekso?

Daugumai internautų kilo klausimas, ar sutikimą seksui dabar reikės duoti raštu arba eiti pas notarą.

Internautai ne tik liejo pyktį dėl „lindimo į asmenų lytinius santykius“, tačiau nusprendė ir papokštauti. Feisbuke ėmė platinti neva raštiško sutikimo lytiniams santykiams pavyzdį.

Visgi parlamentarės nei pristatydamos idėją, nei vėliau nekalbėjo apie raštiškus sutikimus lytiniams santykiams, tad panašu, jog pasipiktinimų banga dėl „kišimosi į lovos reikalus“ kilo be reikalo.

95 proc. Lietuvos visuomenės šis pakeitimas jokios įtakos neturės.

M. Danielė atskleidė, jog šis įstatymo pakeitimas įtakos turėtų tik seksualinę prievartą patyrusiems asmenims. Įstatymo pakeitimas esą turėtų padrąsinti ir padėti seksualinio pobūdžio aukoms kreiptis į teisėsaugos institucijas.

„Poroms, šeimoms, asmenims, kurie yra pora, tačiau dar negyvena kartu ir t. t.., tai yra 95 proc. Lietuvos visuomenės, šis pakeitimas jokios įtakos neturės.

Tačiau šis pakeitimas turės įtakos asmenims, kurie patiria seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, šis pakeitimas padės aukai geriau ir efektyviau apsiginti“, – portalui Alfa.lt teigė M. Danielė.

Raštiško sutikimo prieš užsiimant seksu nereikės

Pasak parlamentarės, projekto tikslas yra ne reguliuoti asmenų seksualinį gyvenimą, o stiprinti teisinę bazę, kuri apgintų seksualinio smurto aukas.

Jos teigimu, ketinama siūlyti Baudžiamojo kodekso 151-ojo straipsnio pakeitimą.

Politikė tikina, kad bus siūloma, jog išprievartavimo ar išžaginimo faktas būtų nustatomas ne vadovaujantis spaudimu atlikti tam tikrus veiksmus, o aiškinantis, ar buvo aiškus ir nedviprasmiškas abiejų šalių sutikimas seksualiniams veiksmams.

„Žinoma, kad jokių notarų ar sutarčių čia nereikės, tas sutikimas nėra apibrėžiamas nei kaip raštiškas, nei kaip žodinis, kai, pavyzdžiui, padaro balso įrašą.

Europos šalių įstatyminė bazė tikrai taip neapibrėžia, visa tai yra paliekama teismų diskrecijai.

Turės būti įrodyta, kad seksualiniai veiksmai vyko laisva valia. Laisva valia reiškia ir ekonominio, ir psichologinio smurto nebuvimą, ir manipuliacijos, šantažo ar grasinimų nebuvimą ir įvairių kitų dalykų.

Teismų diskrecijai bus paliekamas darbas išsiaiškinti, kad žmogus savo laisva valia tą sutikimą davė“, – sakė M. Danielė.

Įstatymo pakeitimai turėtų paskatinti ir padrąsinti aukas kreiptis į teisėsaugą

Anot parlamentarės, nors jau ir dabar Baudžiamajame kodekse yra nustatyta, kad privertimas santykiauti yra nusikaltimas, tai neveikia.

„Šiuo metu Lietuva yra progresyvi valstybė, nes Baudžiamajame kodekse yra nustatyta, jog privertimas santykiauti yra nusikaltimas.

Problema ta, kad šitas straipsnis yra neveiksnus, nes per metus mes turime vidutiniškai vieną tokią bylą, tai rodo, kad dėl prievartos santykiauti yra nesikreipiama.

Moterys, kurios patiria seksualinį smurtą, o apklausos rodo, kad šitie rodikliai yra aukšti, nesikreipia.

Taip išeina, kad straipsnis yra, o kreipimųsi nėra, todėl mes ieškome problemos sprendimo būdo: ką daryti, kad seksualinę prievartą patyrę asmenys pradėtų kreiptis į teisėsaugą.

Manytina, kad bandymas tame straipsnyje išvardyti smurto formas, pavyzdžiui, ekonominis, psichologinis, priklausomumo smurtas, nėra suprantamas visuomenei. Vadinasi, auka dar ir smurto formą pati atpažinti turi.

Šio įstatymo pakeitimas padės pačiai aukai lengviau susigaudyti, nes labai lengva sau yra atsakyti į klausimą: ar aš sutikau ir ar mano sutikimas buvo duotas.

Moterys, tai suprasdamos, galės aktyviau kreiptis.

Dabar teisės aktai apibrėžia, kad jeigu auka nesumušė, nesidraskė, nebėgo, t. y. kažkaip labai aiškiai nesipriešino, tai esą savaime gali santykiauti, nes žmogus labai aiškiai nesipriešino“, – nuogąstavo parlamentarė.

Diskusijų daug, o teisės akto projekto dar net nėra

Nors diskusijų šia tema kilo jau daug, šis teisės akto projektas vis dar nėra registruotas Seime.

Tiesa, M. Danielė tikina, kad greitu metu Lietuvos visuomenė jį jau išvys.

„Manau, artimiausiu metu jau bus paviešintas įstatymo projektas. Iš tikrųjų teisininkų nuomonės išsiskiria, yra siūlymų ir plačiau šį klausimą nagrinėti.

Dabar yra tikslas stiprinti teisinę bazę, kuri apgintų seksualinio smurto aukas“, – teigė politikė.

alfa.lt