Netikėtas radinys – nežinomas asmuo seną antkapį paliko Skulptūrų parke

Šimtametės Klaipėdos kapinės po Antrojo pasaulinio karo apaugo krūmais, virto akis badančiu šabakštynu. Nuėmus antkapius ant mirusiųjų kaulų įkurtas Skulptūrų parkas.

Dvi aptrupėjusios balto marmuro plokštės su užrašais aptiktos matomoje vietoje – Skulptūrų parke prie pėsčiųjų tako. Antkapinį paminklą pastebėjo vienas čia vaikštinėjęs kraštotyrininkas.

Rengiant parko pertvarkymo projektą nustatytos kai kurių senosiose kapinėse palaidotų garsių asmenybių, tarp jų ir įvairių tautybių karių, amžinojo poilsio vietos. Projektuotojai neabejoja, kad kažkoks susipratęs klaipėdietis antkapį sugrąžino ten, kur jis buvo ir anksčiau.

„Neaišku, kaip jis atsirado parke. Gal koks nors žmogus jį laikė ar pamatė kur nors ir paslapčia atgabeno į buvusias kapines“, – svarstė kapavietes tyrinėjęs dizaineris Kęstutis Mickevičius.

Tai ne pirmas kartas, kai uostamiestyje atrandami senųjų gyventojų antkapiai. Vienas klaipėdietis, renovuodamas pokariu statytą savo namą, aptiko 4 pamatuose įmūrytas paminklines plokštes. Apie radinį jis informavo paveldosaugininkus, tad antkapiai buvo išgelbėti.

Klaipėdos universiteto miestelyje, griaunant čia sovietmečiu iškilusį kareivinių pastatą, atrastas net 21 antkapis.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) darbuotojai, remdamiesi išlikusiomis XIX a. miestiečių adresų knygomis, mano, kad šie paminklai irgi yra iš senųjų kapinių.

Puošnūs granito ir marmuro paminklai, kuriuose išraižyti ne tik mirusiųjų vardai, datos, bet ir juos pagaminusių dirbtuvių, meistrų duomenys, pagal specialius užsakymus ištašyti Tilžėje, Karaliaučiuje ir atgabenti į Klaipėdą. Veikiausiai jie stovėjo ant turtingų žmonių kapų.

Radinius laikinai priglaudusio MLIM vadovas istorikas Jonas Genys patenkintas: „Jie padeda pažinti Klaipėdos krašto praeitį. Tik vietos, kuriose jie aptinkami, nedžiugina. Akivaizdu, kad po karo į tuščią miestą atsikraustę naujakuriai grobstė kapines, antkapius naudojo statyboms.“

Pasirodo, vandalai nesudeda rankų ir šiais laikais. Vienas iš istorinių miesto kapinių teritorijos nugvelbtas granito postamentas prieš kelerius metus aptiktas pietinės uostamiesčio dalies parke. Kultūros paveldo vertybių sergėtojai pašiurpo sužinoję, kad ant šio postamento vietinių liberalų iniciatyva pastatyta nauja skulptūra, įamžinusi Sąjūdžio 20-ųjų metinių sukaktį.

Galvosūkis: kaip pagerbti mirusiuosius?

Šiuo metu Skulptūrų parke dunkso tik keli apsamanoję antkapiai. Galvosūkis miestui – kaip įamžinti nuo žemės nušluotų kapinių ir čia palaidotų žmonių atminimą?

Projektuotojai siūlo visus atrastus senuosius antkapius grąžinti į parko alėjas, tik nuo menininkų ir architektų išmonės priklausytų, kaip ir kur jie būtų išdėlioti.

„Žinomas pirklių, kitų garsių miestiečių palaidojimo vietas nesunku paženklinti plokštėmis, kitiems gal bus pastatyti kenotafai, svarstoma ir bendro memorialo idėja“, – kalbėjo K.Mickevičius.

Sovietmečiu pavyko išgelbėti dalį iš kapinių į sąvartynus vežamų metalinių kryžių, rankų darbo kaltinių tvorelių. Šios vertybės dabar saugomos Dionyzo Varkalio įkurtame Kalvystės muziejuje.