„Nekaltas“ dūmas virsta mirtimi

Miesto gatve einantis ir tradicinę cigaretę rūkantis paauglys nūdien sulauktų kur kas daugiau nustebusių suaugusiųjų žvilgsnių, nei viešoje vietoje elektroninę cigaretę atvirai rankoje laikantis ir baltų dūmų debesį išpučiantis jo bendraamžis.

Mokyklose jau ne mobilieji telefonai yra didžiausia problema. Mokytojai nuolat priversti atiminėti iš mokinių elektronines cigaretes ir net kovoti su rūkymu pačiose mokyklose.

Vargu ar ko kito galima tikėtis, kai atėmus iš nepilnamečio elektroninę cigaretę, sulaukiama nepatenkintų ir piktų jo tėvų skambučių. Šie prašo grąžinti daiktą, kurį atžalai nupirko patys.

Daugėja drastiškai

Tiek vaiko teisių gynėjų, tiek Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) teigimu, pastaruoju metu tiesiog drastiškai daugėja atvejų, kai vaikai ima svaigintis priklausomybę sukeliančiomis ir kitomis itin pavojingomis medžiagomis.

Tėvai, pedagogai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys raginami būti itin dėmesingi. Norint išvengti skaudžių pasekmių, privalu atpažinti besisvaiginantį vaiką ir laiku kreiptis pagalbos.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, vaiko teisių gynėjams vis dažniau tenka vykti padėti šeimoms, kuriose augantys vaikai vartoja tokias pavojingas medžiagas.

"Pastebime, kad vaiko teisių gynėjai gauna vis daugiau pranešimų apie vaikų svaiginimosi atvejus, o pastaruoju metu keli vaikai mirė apsinuodiję itin pavojingomis medžiagomis. Pavyzdžiui, jau ne kartą teko padėti šeimoms paaiškėjus, kad vaikai uostė dujas.

Vis dažniau gauname pranešimų apie kartu su elektroninėmis cigaretėmis vartojamas nuodingas medžiagas.

Deja, keletas tokių atvejų jau baigėsi mirtimi, tad suaugusiems ypač svarbu išmokti pastebėti ir atpažinti, kad vaikas svaiginasi, bei laiku kreiptis pagalbos", - tikino I. Skuodienė.

Policininkų akiratyje

Vis didesnį nerimą keliančios situacijos be dėmesio nepalieka ir teisėsaugininkai. Klaipėdos apskrities VPK Prevencijos ir bendruomenės skyrių pareigūnai nuolat vykdo priemones prie švietimo įstaigų. Tikrinama, ar nepilnamečiai asmenys nevartoja draudžiamų medžiagų, nerūko.

„Be įprastų cigarečių, paaugliai neretai rūko ir elektronines cigaretes. Kažkodėl jauni žmonės klaidingai mano, kad jos mažiau kenksmingos“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos apskrities VPK atstovė Andromeda Grauslienė.

Nuo šių metų sausio mėnesio Klaipėdos mieste pareigūnai įvykdė 24 prevencines priemones dėl nepilnamečių daromų tokių nusižengimų.

Per jas įkliuvo 48 pilnametystės nesulaukę asmenys. Jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatyto jų vartojimo ar turėjimo ribojimo pažeidimų.

Už šiuos nusižengimus nepilnamečiai atsako nuo 16 metų. Jiems iškeltos bylos keliauja į teismus.

Už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 50 iki 90 eurų.

Nepilnamečių rūkymas gali baigtis ne tik bauda, bet ir sukelti rimtų problemų ateityje.

Įstatymas draudžia pilnametystės nesulaukusiems asmenims rūkyti ir turėti ne tik paprastas, bet ir išpopuliarėjusias elektronines cigaretes.

Administracinė nuobauda galioja vienerius metus, tad per juos padarius analogišką nusižengimą gali būti skiriama dar griežtesnė nuobauda.

Jeigu administracinį nusižengimą padarė jaunesnis nei 16 metų asmuo, informacija apie tai turi būti perduota vietos savivaldybės administracijos direktoriui.

Pastarasis informaciją perduoda Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai gali tapti viena iš priežasčių, dėl ko šeima gali būti įtraukta į rizikos šeimų sąrašą.

Be to, gali būti taikomos kitos įstatyme numatytos socialinio pobūdžio priemonės - vaiko švietimo pagalba ar dienos socialinės priežiūros.

„Pagerintos“ el. cigaretės

„Neretai nepilnamečiais rūko ir elektronines cigaretes, pripildomas įvairiais kvapiais skysčiais ir, deja, kartais į tokias cigaretes dar įsilašina ir sintetinių ar natūralių medžiagų - vadinamųjų naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų“, - sakė A. Grauslienė.

Nors šios medžiagos tikrai kenksmingos, jos nėra įtrauktos į Jungtinių Tautų 1961 m. bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos ir 1971 m. psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašus. Todėl ir platinamos „legaliai“.

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) duomenimis, vidutiniškai kone kiekvieną savaitę Europos rinkoje atsiranda po vieną tokią naują medžiagą.

Jos siūlomos kaip buitinės priemonės, cheminiai reagentai moksliniams tyrimams, augalų trąšos, net maisto papildai, nosies purškalai ar skystis elektroninėms cigaretėms.

Policininkai pastebi, jog naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų vartotojais dažniausiai tampa paaugliai ir jaunimas, linkę eksperimentuoti, ieškoti nuotykių ir stiprių įspūdžių.

„Jie dažnai klaidingai mano, kad šios medžiagos neva saugesnės, nes yra “legalios", naujos, gražiai ir patraukliai supakuotos.

Tačiau, specialistų teigimu, didžiausias šių medžiagų keliamas pavojus yra nežinomas. Kaip ir jų sudėtis bei poveikis.

Vis dažniau aptinkamos naujos tokių medžiagų formos, kurios didina perdozavimo, stipraus apsinuodijimo ar netgi mirties riziką", - apie gresiančius pavojus įspėjo A. Grauslienė.

Pirmaujame Europoje

NTAKD liūdnai konstatuoja, kad Lietuvoje elektroninių cigarečių vartojimas tarp paauglių yra stipriai išaugęs ir yra vienas didžiausių Europoje.

Dar 2019 m. vykdyto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Europos mokyklose (ESPAD) tyrimo duomenimis (tyrimas kartojamas kas ketverius metus), Lietuvoje elektronines cigaretes bent kartą gyvenime bandė vartoti 65 proc. 15-16 m. moksleivių, o tabako cigaretes buvo rūkę 54 proc. šio amžiaus mokinių.

Mokinių elektroninių cigarečių vartojimas bent kartą gyvenime padidėjo nuo 46 proc. 2015 m. iki 65 proc. 2019 m.

Taip pat padidėjo dalis moksleivių, kurie pirmąją elektroninę cigaretę vartojo iki 13 metų amžiaus.

Paslėptas pavojus

Elektroninės cigaretės vis patrauklesnės tarp vaikų ir jaunimo tampa, nes, priešingai nei „klasikinės“, neturi tabako kvapo ir gali būti įvairaus skonio. Tačiau jų degimo metu išsiskiria medžiagų, kurių kiekiai atitinka identiškų junginių kiekį tabako cigaretėse ir jos nėra sveikesnė „klasikinių“ cigarečių alternatyva.

Elektroninių cigarečių sudėtyje gausu įvairių termiškai neatsparių organinių dalelių, kurios kaitinamos skyla į įvairias toksines medžiagas, tokias kaip acetaldehidas, akroleinas ir formaldehidas, kurie yra stiprūs kvėpavimo takų dirgikliai ir žinomi kancerogenai.

Rūkantys elektronines cigaretes turi didesnę riziką susirgti kai kuriomis vėžio formomis, palyginti su tradicines cigaretes rūkančiais asmenimis - gimdos kaklelio vėžiu, leukemija, odos vėžiu ir skydliaukės vėžiu.

Svarbu neužsimerkti

Paaugliai ne visada žino, kokias medžiagas išbando, tad jiems kyla itin didelė rizika ne tik tapti priklausomiems, bet ir apsinuodyti.

"Esame susirūpinę elektroninių cigarečių poveikiu jaunimo bei vaikų sveikatai. Augančiam organizmui nikotinas ir kancerogeninės medžiagos daro negrįžtamą žalą.

Būtina aktyviai įsijungti tėvams, nuo kurių priklauso itin daug: aplinka, kurioje vaikas auga, suformuojamos vertybės, matomas pavyzdys, ar užmezga saugius ryšius šeimoje.

Saugūs ryšiai šeimoje, mokykloje, vaikų aplinkoje yra svarbiausi veiksniai psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai", - neabejoja NTAKD laikinoji vadovė Gražina Belian.

Specialistai vieningai sutinka, jog apie priklausomybes, psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir žalą su vaikais reikia kalbėti jau nuo mažų dienų. Tačiau ne visais atvejais užtenka vien pokalbio.

Vaikai yra smalsūs iš prigimties, o paauglystės laikotarpiu didelę įtaką daro ir draugai bei pažįstami, tad vaikams gali kilti noras išbandyti įvairias medžiagas.

Atpažinti, kad vaikas ėmė vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas, galima iš jo besikeičiančios išvaizdos: papilkėjusios veido odos, patamsėjusių paakių.

Keičiasi ir vaiko emocinė būsena - jis gali tapti irzlus, nerimastingas, gali pasireikšti dideli nuotaikų svyravimai, sutrikti koordinacija, miegas bei mityba.

Jeigu vaikas ima ieškoti progų trumpam išeiti iš namų ar negrįžta namo sutartu laiku, iš namų dingsta pinigai ar kiti daiktai, jis ieško arba pats dalinasi atitinkama informacija socialiniuose tinkluose - tai jau rimti signalai tėvams, kad vaikui gali reikėti pagalbos.

Pastebėjus šiuos ar kitus nerimą keliančius požymius labai svarbu kalbėtis su vaikais apie priklausomybę sukeliančių medžiagų daromą žalą, analizuoti situacijas, kas paskatino vaiką išbandyti jas, laiku suteikti vaikams pagalbą.

"Jeigu tėvai mato, kad vaikas jau yra priklausomas, būtina kuo skubiau kreiptis į specialistus.

Padėti tokiose situacijose pasiruošę medikai, priklausomybės ligų specialistai, vaiko teisių gynėjai.

Vaikas gali suklupti, tačiau jam visuomet svarbu jausti tėvų palaikymą ir gauti pagalbą.

O suaugusiems labai svarbu laiku pastebėti vaikų ir paauglių elgesio pasikeitimus ir nedelsiant kreiptis pagalbos", - pataria NTAKD specialistai.