Muziejinių ginklų dramos atomazga

Kretingos muziejus „nukraujuos“ bene labiausiai: iš 102 dešimtmečius kauptų muziejinių su militaristika susijusių eksponatų grafo Tiškevičiaus dvare liks tik 16. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) sunaikinti atiduos 10 eksponatų. Tie ginklai, kurie vėl grįš į ekspozicijas, prieš tai turės būti deaktyvuoti, o tai muziejams kainuos apvalias sumas.

„Blogiausia, kad nukentės ilgai ir kruopščiai rinktos kolekcijos. Ginklai, amunicija, dėklai, šovinių juostos, gertuvės ir kt. sudarė vientisus komplektus, o jie dabar bus suardyti. Muziejui teks atsisveikinti net su 85 artefaktais (1 granata buvo sunaikinta). Net jei ir turėtumėme lėšų visus policijos konfiksuotus ginklus deaktyvuoti, pasakišką sumą kainuotų jų saugyklų įrengimas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas.

Vargo vakarienė

Policijos pareigūnai ne tik Vakarų Lietuvoje, bet ir visoje šalyje iš muziejų, įvairiausių ekspozicijų ginklus, jų dalis, šovinių tūtas ir kt. militaristinius eksponatus masiškai vežė pernai metų viduryje. Priežastis - pradėtos realiai taikyti 2019 m. Seimo priimtos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos.

Muziejuose saugomi senoviniai ginklai, jų dalys buvo ir yra traktuojami ne kaip istorinės vertybės, eksponatai, o kaip visuomenei realią grėsmę keliantys ginklai.

Maža to, muziejų vadovų ir vyriausiųjų fondų saugotojų atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (juos vėliau nutraukė) taikant Baudžiamąjį kodeksą su laisvės atėmimo bausmės iki 5 metų galimybe.

„Kažkas nesuvokiamo. Tiesiog nelogiška, neadekvati situacija. Juoba kad tie eksponatai jau yra neutralizuoti ir negali iššauti, bet pagal naują tvarką juos vėl reikia įvertinti ir papildomai, jau pagal naujus kriterijus, deaktyvuoti, užregistruoti. Ir visa tai kainuos didžiulius pinigus“, - „Vakarų ekspresui“ pernai gegužę po to, kai įvedus planą „Skydas“ iš piliavietėje esančio muziejaus „39/45“ buvo išvežti 37 eksponatai (nuo 1886 m. iki XX a. vid.), sakė MLIM direktorius dr. Jonas Genys.

Po daugybės procedūrų, susirašinėjimų muziejai tik dabar po truputį atgauna savo vertybes. Tiesa, kai kurie lankytojų dėmesį traukę artefaktai jau sunaikinti, kitų laukia toks pat likimas, dar kiti nebegrįš į savo „gimtuosius namus“.

Anot Kretingos muziejaus direktorės Vidos Kanapkienės, įstaiga savo rinkinius komplektuoti pradėjo dar nuo 1935 m.

„Nurodyta, kad Kretingos rajono policijos komisariatas kartu su muziejumi turi nuspręsti išvežtų eksponatų grąžinimo klausimus. Pagal įsigaliojusius teisės aktus daliai eksponatų reikia pakeisti konstrukcijas, gauti leidimus laikyti ir eksponuoti. Ginklai suskirstyti į kategorijas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ji.

Tie eksponatai, kurių muziejus neturi galimybių susigrąžinti, turi būti perduoti sunaikinti į LR Ginklų fondą.

„Mes nusprendėme taip nesielgti: kreipėmės į Kretingos rajono savivaldybę, kad leistų nurašyti iš muziejaus pagrindinio fondo 85 eksponatus, kuriuos, pritarus Kultūros ministerijai, mes perduotumėme Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejui. Jo atstovai sutinka perimti eksponatus ir atlikti reikiamas procedūras, tad jie bus išsaugoti, mes savo vertybes galėsime iš laikinosios sostinės pasiskolinti.

O 10 ginklų, kurie vertingiausi, gali pasitarnauti ekspozicijoms, atspindi tam tikrų laikotarpių kovas, pasiliksime, tik juos dar reikės deaktyvuoti, užregistruoti. Šiuo tikslu yra kreiptasi į ginklų deaktyvavimo meistrą. 6 ginklai priskirti D kategorijai ir jų deaktyvuoti nereikės“, - pasakojo V. Kanapkienė.

Pasirodo, visoje Vakarų Lietuvoje tėra vienas žmogus (klaipėdietis Jurijus Kiriuščenka), kuris turi licenciją deaktyvuoti ginklus.

„Mano darbas - tikrai sudėtingas, yra 24 lapų aprašas, kaip tinkamai deaktyvuoti ginklą, kurį reikia išardyti ir perdaryti. Kadangi kalbame apie muziejinius eksponatus, kiekvienas jų reikalauja atskiro dėmesio. Po mano atlikto darbo jį dar turės įvertinti ekspertai ir tik tada bus išduotas sertifikatas, eksponatas galės grįžti į muziejų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė J. Kiriuščenka.

Suardyti komplektai

Kiek Kretingai kainuos 10-ies ginklų deaktyvavimas, kol kas neaišku: tai įvertins meistras. Kodėl negalima buvo pasilikti kitų?

„Pirmiausia, norint deaktyvuoti 85 eksponatus reikia nemažai pinigų. Kitas dalykas, norint juos saugoti privaloma įgyvendinti sudėtingiausias procedūras: įrengti papildomus apsaugos ruožus fondų saugyklose, kuri turi atitikti specifinius reikalavimus, būtini papildomi metaliniai seifai ir panašiai. Mes neturime tokių materialinių išteklių. Be tų ypatingų saugojimo sąlygų galime laikyti iki 20 ginklų“, - teigė V. Kanapkienė.

Tad muziejuje po deaktyvacijos liks rankinis kulkosvaidis ДП-27, pistoletai-kulkosvaidžiai ППД-40, ППД-43, MP 40, rankinė granata Ф-1, revolveris „Lefaucheux“, šautuvas „Mosin-Nagant“, medžiokliniai šautuvai „Walther“, „Sauer“ ir kt.

„Atsisveikinti teks su sunkiuoju Antrojo pasaulinio karo kulkosvaidžiu “Maksim ПГ 402„, kuris dar 1964 m. gautas iš Kretingos rajono milicijos skyriaus, deaktyvuotas, specialiai sugadintas ir patikrintas anuometinės milicijos. Nebeturėsime ir vienuolyne rastų surūdijusių ginklų, kurie buvę istoriniai, nes dėl jų pranciškonui Kazimierui Čepuliui sovietiniais laikais net baudžiamoji byla buvo iškelta.

Mat rado rūsyje tris surūdijusius ginklus, kurie galėjo būti ir karių palikti Pirmojo pasaulinio karo metu, ir Antrojo pasaulinio karo metu, kai vienuolyne šeimininkavo sovietai. O gal ir specialiai bandė pasodinti į kalėjimą vienuolį, pakišdami tuos ginklus“, - niuansus dėstė J. Kanarskas.

Kaune atsidurs net visiškai netinkamas šaudyti, nes nebaigtas gaminti, savadarbis šratinis pistoletas, mat ekspertai jį įvertino, kaip draudžiamą civilinėje apyvartoje laikyti daiktą.

„Jis gamintas 1918-1920 m. ir net gaiduko neturi. Daug galėčiau vardyti, ko neteksime. Tai - moralinis smūgis muziejui, nes ilgai dirbome, rinkome komplektus, saugojome juos, vežėme konservuoti. Aš suprasčiau, jei kurį nors iš tų ginklų galėtum panaudoti, bet tai - neįmanoma, jie - visiškai nepavojingi. Bet sako, kad išardžius tam tikras dalis galima panaudoti. Kas tai darys?“ - retoriškai klausė J. Kanarskas.

Praėjusią savaitę MLIM grąžinta 16 įvairių C ir D kategorijoms priskirtų eksponatų: artilerijos šovinių sviedinių korpusai, minosvaidžių minų, granatų, prieštankinės minos dalys, pistoletas, šautuvai, ginklo vamzdis ir kt. 10 eksponatų teks sunaikinti.

Išsaugoti bus šautuvai „Mosin“, „Mauser 98“, „Mauser 98K“, medžioklinis šautuvas „Berdan 2“, kulkosvaidis MG 42, „Degtiariovo“ sistemos karinis, aviacinis kulkosvaidis ДА, „Mauser 98k“ šautuvo, kulkosvaidžio ШКАС dalys ir kt.

„Jau preliminariai žinome, kad 11 eksponatų deaktyvavimas mums kainuos apie 800 eurų. O štai kaip bus su Didžiojoje Vandens g. 2 esančia vadinamąja Pergalės aikštės sovietine patranka, dar neaišku. Jos paleidimo mechanizmas - užvirintas, bet vis viena turės atvykti ekspertai ir įvertinti, ar reikia dar kažką papildomai deaktyvuoti“, - svarstė J. Genys.

Prisiminta garsiojo Salantų tanko (sovietinio, Antrojo pasaulinio karo IS-2 ) istorija. Jo kiautas seniausiai stovi Skuodo rajone esančiame Viliaus Orvido sodyboje, tačiau ekspertai kažkokiu būdu nusprendė, kad nors iš tanko šaudymo mechanizmo liko tik vamzdis, iššauti juo dar įmanoma. Kretingos rajono savivaldybei reikėjo sumokėti apie 5 tūkstančius eurų vamzdžiui deaktyvuoti.

„Tad šios istorijos išryškino problemą: Kultūros ministerija, jai pavaldžios įstaigos nesusikalba su Vidaus reikalų ministerija. Šiuo atveju kultūrininkams nepavyko įrodyti, kad kalbame apie muziejinius eksponatus, o ne pavojingus ginklus, tačiau tokiais juos traktuoja policija. Muziejiniams, surūdijusiems, nepavojingiems, net sovietmečiu deaktyvuotiems ginklams taikomi neadekvatūs reikalavimai“, - reziumavo MLIM vadovas.

Verta priminti, kad daugybė Antrojo pasaulinio karo militaristinių reliktų 2021 m. buvo išvežti ir sunaikinti iš itin populiarios ekspozicijos Giruliuose, 1939-1944 m. veikusios vokiečių baterijos „Memel Nord“.