Modelio kelias: „Esi tik pakaba“

„Kiekvienas pabandymas turi savo laikotarpį, ir mano jau praėjo. Nors įgūdžiai ir pamokos liko, bet visas šitas šou jau baigėsi“, - sako Kamilė ir džiaugiasi, kad spalvingą jos karjerą nukonkuravo odontologijos studijos Kaune. Mergina atvira - modelio kelias tikrai nėra vien rožėmis klotas, kaip dažnai mano jaunos merginos.

Asmeninė patirtis padėjo suvokti savo vertę

K. Narušytė prisimena, kad pirmasis žingsnis į modelių pasaulį buvo vos trylikos - jos mama nuvedė į modelių atranką, kurioje ji buvo įtraukta į oficialiuosius modelių sąrašus. Nors ji niekada nesvajojo užaugusi tapti modeliu, laikui bėgant, teigia, greitai susigyvenusi su naujomis patirtimis.

Būdama penkiolikos, Kamilė jau pati pradėjo imtis iniciatyvos: nusiuntė savo nuotraukas ir kitą reikiamą informaciją vienai iš modelių agentūrų. Ši agentūra vis dar yra jos „motininė“ - ta, kuri rūpinasi modelių bendradarbiavimu su kitomis įmonėmis, stažuotėmis ir kitomis reikmėmis.

Pasak Kamilės, parodytas noras greitai atsipirko - šešiolikos metų paauglė turėjo galimybę pagaliau pasirodyti už Lietuvos ribų. Pirmosios didelės kelionės tikslas - Milanas, Italija. Modelis prisiminė, kad čia atvažiavo iškart po Naujųjų metų ir išbuvo iki pat pavasario vidurio.

Kadangi pirmoji grandiozinė kelionė įvyko dešimtoje gimnazijos klasėje, ji itin atsakingai žiūrėjo į mokslus: „Vežiausi visas knygas, kurios svėrė gal dešimt kilogramų mano lagamine.“

Vis dėlto mokslų ir darbo suderinti nepavyko - mokslai dėl įvairiausių aplinkybių liko nuošalyje iki pat grįžimo į gimtinę, tačiau neilgai.

Mergina ir dabar puikiai prisimena, kaip atvykus į naują vietą buvo sunku susitvarkyti su buitimi, suaugusiųjų gyvenimu ir dar iškęsti alinančias darbo dienas.

„Įsivaizduokite. Tau tik šešiolika metų. Ateini pas kažkokį vyrą ir tau vis atsako - ne“, - tokie prisiminimai likę iš darbo paieškų.

Modelis dabar pasakoja, kad tuo metu dažnai užplūsdavo mintys, kurios savivertę tiesiog smukdydavo.

Anot klaipėdietės, jau pagrindinėje agentūroje modelius įprastai išmatuoja ir padaro jiems individualią kortelę. Ją sudaro kelios nuotraukos ir pagrindiniai matmenys: ūgis, krūtinė, liemuo ir klubai, batų dydis, plaukų ir akių spalva.

Tad, atėjus į modelių atrankas Milane ar kitame mieste, reikėdavo stovėti kilometrinėse eilėse, o pasiekus agentūros patalpas tekdavo tiesiog padėti dar vieną kortelę į krūvą.

„Jei jiems kažkas sukirba galvoje, kad tu gal ir “faina„, tada prašo eiti podiumu, ir viskas“, - atviravo mergina.

Nors konkurencija jaučiama nemaža, bet tarp pačių modelių ryšys darbo metu tampa itin glaudus.

„Draugystės su modeliais ateina iš kančios. Tu visada skundiesi viena kitai“

Mergina atviravo, kad tik tokios draugystės padeda, nes artimieji taip gerai nesuvokia, ką modeliams tenka patirti. Vis dėlto tai tampa tik vienkartiniais santykiais - pabaigus darbus, bičiulystės taip pat pasibaigia.

Su finansiniais sunkumais susiduria ir modeliai

Pasak merginos, jei modelių agentūra išsiunčia tave svetur, tai dar nereiškia, kad turėsi užtikrintą darbą - jie siunčia tik dėl to, nes tiesiog mato tavyje potencialą.

Įmonės sumoka už lėktuvų bilietus, už apgyvendinimą viename kambaryje devyniese ar prabangiame viešbutyje, padengiamos ir kitos išlaidos. Tai skaičiuojasi kaip „skola“, kurią agentūros atsiima iš gautų modelių atlyginimų.

Būtent todėl Kamilė, dirbdama Milane, nematė jokių pinigų, negana to, dar liko „skoloje“ už tai, kiek ji kainavo įmonei. Nepaisant to, įspūdžiai iš šios išvykos tapo neįkainojamais prisiminimais ir patirtimi grožio industrijoje.

Jei modelių agentūra išsiunčia tave svetur, tai dar nereiškia, kad turėsi užtikrintą darbą.

Nors užsienyje uždarbis įprastai didesnis nei Lietuvoje, kad modeliai ne tik išsimokėtų skolą, bet ir užsidirbtų, negali būti ilgai be darbo. Pavyzdžiui, Kamilei teko be darbo išbūti net du mėnesius, tačiau, pasak jos, jei šis laikotarpis būtų kur kas trumpesnis - būtų galima uždirbti.

Sunku ne tik užsienyje, bet ir gimtinėje - modelis, dirbusi Milane, Londone ir net Dubajuje, pastebėjo, kad lygis Lietuvoje skiriasi nuo užsienio iškeltos kartelės: nuo finansų iki darbo stiliaus. Pasak jos, Lietuvoje pačios agentūros ar dizaineriai siūlo darbą modeliams, atvirkščiai nei išvystytoje grožio industrijos šalyje.

„Lietuvoje dar nėra tos kultūros dizaineriams ar įmonėms eiti ir ieškoti žmonių per agentūras. Visi ieško per socialinius tinklus, per pažįstamus“, - atviravo klaipėdietė.

Lietuvoje taip pat kur kas mažiau skiriama modelio išlaikymui. Anot Kamilės, palyginti su užsienio šalims, sumos skiriasi net penkiais kartais.

Užsienio šalyse, kur yra daug finansų, prie vieno pozuojančio ar kitaip dirbančio žmogaus pluša net kelių žmonių komanda: fotografas, nuotraukų kokybę stebintis žmogus, stilistas ir žmogus, padedantis modeliui greičiau persirengti. Tokie sprendimai leidžia produktyviau dirbti. O Lietuvoje įprasta, kad pats modelis tampa ir vizažiste, ir kirpėja, ir net stiliste.

Kamilė pasakojo, kad buvo tokių dienų, kai per dieną elektroninei parduotuvei reikėjo paruošti apie 170 skirtingų drabužių derinių. Tad neturint komandos toks rezultatas būtų sunkiai įgyvendinamas.

„Darbo pobūdis taip pat skiriasi - užsienyje viskas yra labai platu, o čia labai siaura - turbūt greit būtų pasiektos “lubos„, - teigia Kamilė. Šią mintį ji aiškino tuo, jog svetur modeliai dirba plataus spektro darbus: galima būti podiumo modeliu, komerciniu modeliu reklamose, fotomodeliu, žurnalų viršelių modeliu ir t. t. Kamilė net neturėjo minčių, kokia sritis turėtų būti, kad būtų galima pasakyti - “Aš padariau viską".

Šou visada turi pabaigą

Kamilė atviravo, kad pats modelių karjeros pikas yra iki dvidešimt penkerių, tačiau pastebėjo, kad metams bėgant žmogui yra vis sunkiau išlaikyti grožio industrijos keliamus kūno proporcijos reikalavimus: 90-60-90.

Nuo šių reikalavimų klaipėdietė jau po truputį atsiriboja - modelio karjerą iškeitė į svajonę tapti odontologe. Tai nutiko ne per naktį: mergina iš savo patirties suvokė, kad tokio tipo karjera yra itin nestabili - niekada negali būti užtikrintas, kada gausi darbą ir kokį atlyginimą pavyks užsidirbti.

„Šitas visas reikalas taip sureikšmina išvaizdą ir aš tokia tuštutė jaučiuosi kalbėdama, kad man blogai, nes spuogas išdygo,“

Merginai tapo nepriimtina ir tai, kad kiekvieną dieną iš šalies yra akcentuojama, kad reikia atrodyti tobulai - tai veikia neigiamai.

Kamilė nors ir džiaugiasi įstabiomis kelionėmis, gautais įspūdžiais ir patirtimi, jai šis laikas jau tampa praeitimi, o dabar svarbiausia - mokslai.