Ministerijos planas Klaipėdai - dvi ligoninės

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės, įvykdžius uostamiesčio ligoninių reorganizaciją Vakarų regionas turėtų ne tik aukštesnio lygmens medicinines paslaugas teikiančias gydymo įstaigas, būtų išvengiama ir tam tikrų paslaugų dubliavimo bei racionaliau išnaudojami finansiniai resursai.

„Mūsų tikslas - geresnė gyventojų sveikata, kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Mūsų matymas, kad Klaipėdoje būtų labai stiprios dvi gydymo įstaigos - Klaipėdos universiteto ligoninė ir Klaipėdos Respublikinė ligoninė. Prioritetas skiriamas bazinių paslaugų užtikrinimui - kad gyventojai gautų labiausiai ir dažniausiai reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, - tikino D. Jankauskienė.

Optimizuojant ligoninių tinklą Klaipėdoje numatoma įsteigti universiteto ligoninės statusą turinčią ligoninę, kuri būtų sudaryta Klaipėdos universitetinės ligoninės, Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Palangos reabilitacinės ligoninės pagrindu.

Universiteto ligoninės dalininkais po optimizavimo taptų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Klaipėdos universitetas.

SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė pristatė veiksmus, kurie reikalingi siekiant įgyvendinti universiteto ligoninės pertvarkymą.

Pirmiausia Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, kaip KUL steigėja, turi pritarti, jog ligoninė būtų perduota valdyti ministerijai.

Taip pat Savivaldybės taryba turės priimti sprendimą ir dėl ligoninės turto valdymo bei perdavimo valstybei.

Priėmus tokius sprendimus ministerija inicijuotų Vyriausybės nutarimo rengimą, kuriuo Klaipėdos universitetinės ligoninės savininkės teisės ir pareigos bei turtas būtų perduoti valstybei.

Vyriausybei pritarus būtų pradėtos reorganizacijos procedūros. Jas užbaigus ligoninės dalininku būtų paskirtas ir Klaipėdos universitetas.

Planuose - ir regiono ligoninė

Taip pat Klaipėdoje siūloma steigti daugiaprofilinę regiono ligoninę, kuri būtų įkurta Savivaldybei pavaldžią Klaipėdos vaikų ligoninę prijungus prie valstybei pavaldžios Respublikinės Klaipėdos ligoninės. Tokiai reorganizacijai taip pat turi pritarti uostamiesčio Taryba.

Priėmus tokį sprendimą būtų siekiama Vidaus reikalų ministerijos poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ perduoti SAM, o vėliau reorganizuoti Respublikinę Klaipėdos ligoninę, Palangos vaikų reabilitacijos sanatoriją „Palangos gintaras“, poilsio bei reabilitacijos centrą „Pušynas“ ir Klaipėdos vaikų ligoninę.

Siekiamas tokios reorganizacijos rezultatas - daugiaprofilinė regiono ligoninė, kurios dalininkais taptų valstybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Sprendimų priėmimą atidėjo

Ligoninių reorganizavimo klausimai šią savaitę turėjo būti svarstomi Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo bei Sveikatos ir socialinių reikalų komitetuose, tačiau klausimų svarstymą komitetuose buvo nuspręsta atidėti.

Vis dėlto šį sudėtingą klausimą svarstė Finansų ir ekonomikos komitetas, kuriame po ilgų diskusijų buvo pritarta Klaipėdos universitetinę ligoninę perduoti SAM žinion. Taip pat komitetas pritarė ir Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimui prie Klaipėdos Respublikinės ligoninės.

Šį klausimą kitą savaitę svarstys ir Sveikatos bei socialinių reikalų komitetas.

Vis dėlto galutinį sprendimą dėl ligoninių reorganizavimo turės priimti Klaipėdos miesto taryba.

Pasak viceministrės D. Jankauskienės, uostamiesčio politikai sprendimą turėtų priimti iki vasario 28 d., nes be šio pirmojo žingsnio nebus galima žengti ir kitų.

„Reorganizavimas yra labai ilgas procesas, tad jį pradėti reikia jau dabar. Be pirmojo žingsnio negalima žengti kitų žingsnių. Mums taip pat reikia planuoti investicijas, rengti modernizavimo planą ir investicinius projektus. Iki metų pabaigos viskas jau turi būti sutarta, kad nuo 2023 m. startuotų investicijos“, - tikino sveikatos apsaugos viceministrė.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas prof. Vinsas Janušonis

Buvo išsakyta daug teisingų minčių, kad reikia dar nemažai diskutuoti. Niekas neprieštarauja Universiteto ligoninei už kurią aš pats asmeniškai balsavau, kaip senato narys. Niekas neprieštarauja pertvarkoms, kurios taip pat reikalingos, bet jos turi būti pamatuotos, išanalizuotos, turi būti numatyti rezultatai. Planas apie kurį čia buvo kalbama, kad įstatymui nereikia plano, tai ne visiška tiesa.

Turi būti planas, projektas, kad būtų tikima ne žodžiu, o dokumentu, kad jeigu bus priimtas sprendimas toks, tai toliau vyks procesai taip, o ne visiškai kitaip. Ir tai labai svarbu mūsų darbuotojams. Jau dabar sulaukiame, kad ateina jauni specialistai, tokių jau buvo ir ne vienas, ir sako, kad nežino ar dabar darbintis ar ne, nes neaišku kas čia dabar bus su ligonine.

Išdiskutuoti šį klausimą reikia tikrai ir ne vieną kartą. Norėčiau pasakyti, kad greitai vyksta tik katastrofos ir nelaimės. Tokie procesai kaip šis nevyksta greitai. Sprendimus reikia priimti įrodymais pagrįstus, argumentuotus ir kad iš jų būtų nauda ir pacientams, ir darbuotojams.

Paslaugos yra teikiamos pakankamai kokybiškos mūsų regione, tai galų gale parodė ir pandemija, su kuria puikiai susitvarkėme. Viskas vyko ir šiandien vyksta, nežiūrint į didžiulį medikų sergamumą ir krūvius, vyksta viskas gerai.

Savo ir darbuotojų vardu siūlyčiau tikrai gerai, prieš priimant sprendimus, išdiskutuoti, atsakyti į visus klausimus ir tada priimti pamatuotus sprendimus. O ne kažkur skubėti, kad būtinai kažką padaryti kitą ar dar kitą savaitę.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyr. gydytojas Virginijus Žalimas

Vaikus nori sujungti su suaugusiais. Visada kyla klausimas, kaip pagerės paslauga vaikams? Buvo labai didelė diskusija ir mes išgirdome, kad jeigu sujungs vaikus su suaugusiais, tada atsiras labai daug specialistų. Na, neatsiras tų specialistų, nes tą paslaugą gali suteikti tik vaikų ligų gydytojai.

Retorinis klausimas, ar tai yra blogis, kad Lietuvoje yra atskira Vaikų ligoninė? Nemanau, kad tai yra blogis. Aišku, specialistams, visam personalui, mes jų turime apie 500, yra didžiulis nerimas, kokia bus situacija, kiek bus atleidimų, kiek liks darbuotojų. Suprantame, kad medikų tikrai liks, nes vaikų specialistų trūksta Lietuvoje ir manau, kad ateityje jų irgi trūks. Bet yra ir kito personalo, kuris tikrai didžiuliame nerime. Mūsų visa komanda, esame įsitempę ir mums reikėtų aiškumo. Pritarsiu prof. V. Janušoniui, skubotumo tikrai nereikia. Manau, kad reikia viską gerai pasverti ir apgalvoti.

Visada esame už reformą, kad mūsų mažieji pacientai visada būtų laimingi ir gautų tik pačias geriausias paslaugas.

Galbūt nelabai su kai kuriomis mintimis sutiksiu, nes mūsų ligoninėje teikiamos ir tokios paslaugos, kurios neteikiamos Lietuvoje. Atvyksta pacientai ir iš Vilniaus ar Kauno į mūsų ligoninę.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius prof. Jonas Sąlyga

Klaipėdos Jūrininkų ligoninė tikrai dalyvaus numatytame projekte, suprantame, kad reorganizuojamų įstaigų vadovams yra didžiulė atsakomybė. Mūsų steigėjas yra Sveikatos apsaugos ministerija, tad esame pasirengę vykdyti visus numatytus uždavinius ir laukiame gairių.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus

Kadangi tenka kaip ekspertui dalyvauti Ukrainos sveikatos reformos forumuose ir skaityti pranešimą, kuriame pristačiau kaip matyčiau ateitį Ukrainos sveikatos sistemos. Jie diskutavo, kad miestas nėra didelis, tik 1,5 mln. gyventojų, o yra 4 ligonines ir svarstė kaip jas reikėtų sujungti.

Man norėjosi skradžiai žemę prasmegti, nes tas miestas, kuris turi 1,5 mln. gyventojų, turėdamas 4 ligonines, svarsto kaip reikėtų optimizuoti paslaugas. Iš tiesų tas pavyzdys turėtų mus paskatinti tęsti reformą.

Aš ir mūsų ligoninės bendruomenė esame už tai, kad universitetas dalyvautų gydymo įstaigos veikloje, nes tikrai didžiulė pridėtinė vertė, esame už tai, kad stiprėtų tiek universitetas, tiek ligoninės ir tikrai už tai, kad nebūtų tokio susiskaldymo ir įstaigos būtų stambinamos.

Taip pat pritariu kolegoms, kad daugelį dalykų reikia aptarti ir aišku, čia neturime begalės laiko, reikėtų paskubėti. Bet tikrai tiek savo, tiek kolegų vardu, galiu atsakyti, kad mūsų ligoninė yra pasirengusi bet kokiai pertvarkai ir kol ministerijos vadovybėje sėdi tokie žmonės, kaip Danguolė Jakauskienė, reikia tuo pasinaudoti, nes prof. yra turbūt geriausias šiandieną specialistas, kalbant apie reformas, sveikatos politiką. Manyčiau, kad geresnę komandą vargu ar beturėsime. Taip, kad tikrai drąsiai pirmyn, nes nieko nedarydami pasmerksime save tapti provincija.