Minint Sausio 15-ąją pasigesta „didžiosios“ Lietuvos dėmesio

Keturiolikos per sukilimą žuvusių lietuvių pagerbimo renginys prie paminklo Skulptūrų parke prasidėjo skambant neoficialiam Mažosios Lietuvos himnui - Stasio Šimkaus dainai "Lietuviais esame mes gimę".

Šios giesmės žodžiai buvo ir pagrindinis mero kalbos motyvas, kuria jis kreipėsi į susirinkusius kelis šimtus klaipėdiečių ir klaipėdiškių.



V. Grubliauskas savo kalboje akcentavo, kad Klaipėdos krašto sukilimas, kurio šimtmetį minėsime kitais metais, yra didinga šventė ne vien Klaipėdos kraštui, bet ir visai Lietuvai.

„Kaip ir kaskart tenka truputėlį apgailestauti, kad to supratimo, to suvokimo, tolstant nuo Klaipėdos, deja, bet mažėja", - liūdnai skambėjo iš V. Grubliausko lūpų.



Meras negali suprasti, kai atvykęs į Vilnių girdi raginimus rodyti daugiau iniciatyvos, kad kažkas pagerbtų, kad atvažiuotų,  skirtų dėmesio, galbūt ir lėšų.



„Turėtų būti priešingai. Turėtų būti kreipiamasi į mus, klausiant kuo dar galime padėti, kad šis itin svarbus įvykis būtų deramai įprasmintas, pagerbtas ir paminėtas", - sakė V. Grubliauskas.

Galbūt pykdamas, kad šis Klaipėdos kraštui svarbus įvykis nesulaukė deramo centrinės valdžios dėmesio, kad niekas neatvažiavo iš sostinės ir net neatsiuntė atviruko, Klaipėdos meras išreiškė viltį, kad sausio 15 - oji ateityje bus svarbesnė ir už kovo 11-ają.



„Tikiu, ateis ta diena ir ši šventė bus lygiai tokio paties svarbumo, o galbūt net ir svarbesnė, kaip kovo 11-oji, vasario 16-oji, liepos - 6 -oji", - emocingos kalbos pabaigoje sakė V. Grubliauskas, kuris vėliau „Vakarų ekspresui“ patikslino, kad sakydamas svarbesnė, jis turėjo emocinę pusę, kurią jaučia Klaipėdos krašto gyventojai.



Meras ragino klaipėdiečius šio įvyko svarbą perduoti savo vaikams ir anūkams. O didelio politikų dėmesio Sausio 15-ajai meras tikisi kitais metais, kai vyks savivaldos rinkimai.

„Renginyje, net Klaipėdoje išrinktų Seimo narių nemačiau, gal turėjo svarbesnių reikalų. Tik Ligita Girskienė iš anksto teiravosi, tačiau pasakėme, kad vengsime politikos, daugiau jokio ženklo, jokio susidomėjimo, tai ko norėti, kad į mus iš Vilniaus žiūrėtų adekvačiai", - sako V. Gubliauskas.

Tačiau jis prisimena, kad yra buvę, kad ankstesniais metais minėjime ir dalyvavo ir Seimo vadovai. Jis neabejoja, kad kitais metais šimtosios sukilimo minėjimo metinės sulauks labai didelio politikų dėmesio.

„Gal yra pasvarstoma, kad šiemet nebus daug žmonių, nebus didelio matomumo, reklamos“, - politikų abejingumo priežastį renginiui bandė spėti V. Gubliauskas.



Renginį vainikavo žuvusiųjų sukilime pagerbimo ceremonija. Aidėjo trys iškilmingos automatų salvės, susirinkusieji padėjo gėlių prie paminklo, minėjimo dalyviai išvydo Lietuvos karinių pajėgų ir krašto savanorių paradą, kurį lydėjo Karinių jūrų pajėgų orkestro atliekamas maršas.