Miesto gimtadieniui - ryškiausių Klaipėdos dailininkų kūrybos vernisažas

„Vakarų vėjai“ jau tapo reiškiniu, neatsiejamu nuo diskursų, analizuojančių, kas Lietuvoje yra centre, o kas periferijoje.

Daugelis nustemba sužinoję, kad Klaipėda yra seniausias Lietuvos miestas, senesnis net už sostinę (770>700).

„Vakarų vėjų“ dedikacija gimtadieniui

Šiųmetė LDS Klaipėdos skyriaus menininkų paroda „Vakarų vėjai '22“ vyksta jau devintąjį kartą. Tai - svarbus įvykis Klaipėdos dailininkų bendruomenei.

Parodos tema - 770-ies metų Klaipėdos įkūrimo sukaktis ir jubiliejų kultūra. Todėl simboliškai ji pavadinta gimtadieniu.

Parodoje „Vakarų vėjai '22: Gimtadienis“ pristatomi Klaipėdos miesto jubiliejui dedikuoti kūriniai.

"Dedikãcija (lot. dedicatio - paskyrimas) čia - ne tik autorinis kūrinys. Gal net svarbiau, kad jam suteikiamas simbolinis krūvis, kai kūrinys tampa atminimo ženklu, įamžinančiu ir / ar pažyminčiu autoriaus indėlį įprasminant svarbius istorinius įvykius, o kartu ir mūsų visų tapatumą.

Kai mąstome apie miesto gimtadienį, uostamiestį suvokiame kaip gyvą organizmą, turintį gyvenimo pradžią, brandos periodą, renesansą ir ateities vizijas.

Todėl įdomu pasižiūrėti, kaip atmintį žadina vizualieji menai ir ar jubiliejams, svarbioms sukaktims sukurti kūriniai neužmirštami šventėms praūžus", - klausia parodos kuratorė Neringa Poškutė-Jukumienė.

Šioje parodoje bus galima apžiūrėti Algirdo Boso, Antano Garjono, Augustės Santockytės, Aurimo Anuso, Aušros Mačiulaitienės, Daivos Dašenkovienės, Dalios Skridailaitės, Dano Andriulionio, Daniaus Drulio, Ernesto Žvaigždino, Daivos Ložytės, Jolantos Vitkutės, Juozo Vosyliaus, Laimos Gedvilaitės-Sakalauskienės, Neringos Poškutės-Jukumienės, Petro Barono, Saulės Želnytės, Simo Žaltausko, Tomos Šlimaitės-Bubelienės, Virginijaus Viningo, Zitos Inčirauskienės, Romualdo Inčirausko, Isroildžon Baroti, Henriko Šurkaus ir Žydrūnės Kriūkaitės-Juciuvienės kūrinius.

Priminimas apie Klaipėdos dailės muziejų

Geriausia dovana miestui gimtadienio proga, pasak N. Poškutės-Jukumienės, būtų Klaipėdos dailės muziejus.

Tokiu simboliniu pavadinimu pavadinta antroji ekspozicijos dalis, sudaryta iš šiais metais garbingus jubiliejus švenčiančių menininkų darbų.

"Kol kas tai tik intromuziejinė ekspozicija ir kūriniai, kurie galėtų būti Klaipėdos dailės muziejuje.

Oficialiai tokios institucijos vis dar neturime, nors Klaipėdos dailės muziejaus koncepciją Klaipėdos miesto taryba patvirtino dar 2016 metais.

Labai apmaudu, tačiau šis apsisprendimas nugulė stalčiuose. Nors buvo skirtas net laikas atlikti studiją, koks būtų poreikis, kokie kūriniai galėtų būti eksponuojami.

Paroda „Klaipėdos dailės muziejus“ - priminimas visuomenei, miesto vadovams ir politikams, išreiškiantis tebeegzistuojantį ir su kiekvienais metais didėjantį tokio muziejaus poreikį„, - sakė “Vakarų ekspresui" parodos kuratorė.

Mes Klaipėdos dailės palikimo projektą generuojame jau ne vienerius metus. Šiais metais teikėme šį projektą Klaipėdos miesto savivaldybės konkursui „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti“. Tikėjomės, kad šia proga jau galėtume turėti bent nedidelę erdvę, kurioje įkurdintume menininkų kūrinius, tačiau projekto ekspertai neįvertino teigiamai...

Po to parašėme didžiulį laišką miesto politikams su paaiškinimu, jog Klaipėdos dailės muziejus, dėl kurio jau apsisprendė Taryba, negims vien iš visuomeninių paskatų. Tam reikalingi žmonės, erdvė, resursai.

Galbūt raštai turėjo įtakos, bet buvo paskelbtas antras šaukimas ir dabar projektas yra patvirtintas. Iki minėtinos datos įgyvendinsime projektą „Klaipėdos dailės palikimas. Skulptūra“, - pasakojo LDS Klaipėdos skyriaus pirmininkė.

Klaipėdos dailės korifėjų rinktinė

Parodoje „Klaipėdos dailės muziejus“, anot pašnekovės, bus pristatyta septynių uostamiesčio dailės korifėjų kūryba.

Parodoje, anot N. Poškutės-Jukumienės, pirmu smuiku grieš šiemet 85-erių metų sukaktį tyliai paminėjusio Edvardo Malinausko marinistinė tapyba. Taip pat bus pristatyti Sauliaus Bertulio, Vytauto Antano Jakščio, Kęstučio Balčikonio, Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės, Arūno Sakalausko, Felicijos Kačenauskaitės-Pinkevičienės kūriniai.

„Tai yra tie menininkai, kurie gyvena ir kuria Klaipėdoje, apie Klaipėdą ir Klaipėdai ir jų indėlis yra labai svarbus“, - akcentavo parodos kuratorė.

Šios parodos eksponatai - ne tik žymių Klaipėdos menininkų kūriniai, bet ir kūrybinių dirbtuvių artefaktai, kuriuos į improvizuotas menininko dirbtuves-instaliaciją sujungė Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai ir alumnai.

Jaunieji menininkai, prisiliesdami prie vyresnių kolegų įrankių, kūrybinių procesų dalyvių ir savotiškų kaltininkų, simboliškai užmezga kartų kontaktą ir pradeda dialogą apie tai, ką reiškia būti kūrėju, kaip idėjos pavirsta kūnu ir pan.

Platesnis kontekstas

Parodoje „Klaipėdos dailės muziejus“ žiūrovai išvys ir platesnį kontekstą - tai 14 lietuvių tapybos grando Augustino Savicko kūrinių iš klaipėdiečio kolekcininko Edmundo Kolakausko asmeninės kolekcijos.

Augustinas Savickas gimė 1919 m. Kopenhagoje, mirė 2012 m. Vilniuje.

Nuo 1949 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. 1951-1972 m. ir 1985-1993 m. dėstė Lietuvos dailės institute (dabar - Vilniaus dailės akademija); profesorius (1985 m.).

1973-1979 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute.

Pas šį lietuvių meno klasiką tapybos paslapčių mokėsi dauguma Klaipėdos dailininkų.

„A. Savicko tapybos ekspozicija šioje parodoje atveria platesnį meno istorijos kontekstą, apimantį jau ne tik Klaipėdos ar visos šalies, bet ir pasaulio meno diskursus“, - pažymėjo N. Poškutė-Jukumienė.

Parodos „Vakarų vėjai '22“ ir „Klaipėdos dailės muziejus“ KKKC Parodų rūmuose veiks iki rugpjūčio 14 d.