Martynas Giga. Žalioji energija tapo pagaliu Rusijos karo mašinoje

Jei ir jūs bent kartą susimąstėte apie tai, ar jūsų įpročiai reiškia papildomą Rusijos karo mašinos Ukrainoje finansavimą, pats laikas pasveikinti tuos, kurie pasirinko saulę, vėją ir šią mašiną kasdien stabdė paprasčiausiai plikydami kavą, virdami sriubą ar šildydami savo namus.

Analitiniai centrai „E3G“ ir „Ember“ įvertino, kad saulės ir vėjo generuojama energija Europos Sąjungai (ES) sutaupė 11 mlrd. eurų gamtinių dujų importo išlaidų.

Analitikų skaičiavimu, nuo šių metų kovo saulės ir vėjo energija užtikrino ketvirtadalį ES elektros energijos poreikio, o tai leido išvengti 70 mlrd. kubinių metrų (m3) dujų importo.

Ekspertų pagyrimų sulaukė Lenkija, kuri tapo 19-os ES šalių, pasiekusių rekordinį vėjo ir saulės elektros energijos gamybos lygį, lydere. Lenkijoje procentine išraiška gamyba padidėjo labiausiai (+48,5 proc., palyginti su 2021 metais), o Ispanijoje buvo užfiksuotas didžiausias absoliutus žaliosios energijos gamybos padidėjimas.

Nepaisant sutrikdytų gamybos bei logistikos grandinių, Lietuvoje saulės ir vėjo elektros gamybos pajėgumai taip pat diegiami maksimaliai sparčiai, planuojami nauji, dideli, žaidimą pakeisti galintys projektai.

Vis dėlto, toliau liekame labai priklausomi nuo importuojamos elektros, kuri pernai sudarė 86,7 proc. viso poreikio, ir ji tikrai nebuvo visa žalia.

Vertinant tik Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vietos gamybos duomenis, mūsų šalyje didžiausią rinkos dalį pagal įrengtąją galią pernai užėmė vėjo elektrinės – 65,4 proc., hidroelektrinėms teko 13,3 proc., saulės – 8,9 proc. rinkos dalis. Atitinkamai biomasės elektrinės užėmė 8,3 proc., biodujų – 4,2 proc. rinkos.

Vietoje gaminama žalioji elektra atitinka auksinį saugumo, tvarumo ir patikimumo standartą.

Regionai sulaukia investicijų, neteršiama aplinka ir mažinamas iškastinio kuro poreikis, tai leidžia sumažinti energijos transportavimo kelią ir logistikos kaštus, taip pat kontroliuoti gamybos kaštus.

Elektros kainų tema šiemet yra viena populiariausių ir jautriausių, todėl praktinis aspektas lieka ir turi būti labai svarbus.

Ką jau galima konstatuoti, tai kad Rusijai energetikos griūties Europoje sukelti nepavyko. Žalioji energija užsirekomendavo ne tik kaip įrankis švelninti klimato krizę, bet ir padėjo Europos šalims užsitikrinti energetinį saugumą bei patenkinti elektros paklausą.

Žalioji elektra apsimoka ne tik finansiškai. Rusijos agresiją smerkiančiai visuomenei ji tapo būdu išreikšti savo vertybinę poziciją.

Didžiausią Europos šalį niokojantis karas nuvilnijo per visą pasaulį, supurtė ekonomikas. Tačiau Rusijos energetinio šantažo akivaizdoje ES pasirinktas Žaliasis kursas ne tik neprarado savo aktualumo, nebuvo užmirštas ar atidėtas. Jo tikslai ir valia jų siekti tapo kaip niekada aktualūs ir svarbūs.

Vis dėlto, nepalikime be dėmesio ir tamsiosios pusės. Nepaisant pakilusių kainų, šiemet kovą-rugsėjį apytiksliai penktadalis elektros energijos ES vis tiek buvo pagaminta naudojant 82 mlrd. eurų vertės gamtines dujas.

Neįmanoma nesutikti su „E3G“ ir „Ember“ analitikais, kurie teigia, jog švari energija, o ne dujų importo ir tiekimo infrastruktūros stiprinimas, turi būti pagrindinis atsakas į energijos kainų krizę.

Kita vertus, būtent operatyvus dujų importo infrastruktūros plėtimas leido užsitikrinti dujų tiekimą iš alternatyvių šaltinių, taip apeinant Rusiją, o Europos Sąjungai – išvengti energetikos žaliavų deficito tuomet, kai jo rizika išauga maksimaliai – žiemą.

2022-ieji dar nesibaigė, karas dar nesibaigė. Neišvengiamai artėjant žiemai, Rusija toliau griauna Ukrainos energetinę infrastruktūrą. Ar mes prisidėsime prie karo mašinos riedėjimo, ar tapsime jai kliūtimi – sprendžiame tik mes. Dabar. Kiekvieną dieną savo įprastiniame gyvenime.