„Mano didžiausias gyvenimo tikslas - pats gyvenimas“

Papasakok, kaip jautiesi patekusi į finalą?

Jausmas nuostabus, nes žinau, jog tai yra mano mylimų ir nerealių draugų, pažįstamų bei šeimos pastangų vaisius. Patekusi į finalą, jaučiu privilegiją savo kandidatūra pasisakyti daugiau, nei kiek ir kaip aš kažką gyvenime nuveikiau. Labiausiai viliuosi, jog manęs, kaip moters iš STEM (mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika) srities, nominavimas į šį konkursą, o galbūt ir laimėjimas, bus graži, padrąsinanti žinutė kiekvienai mergaitei, merginai, moteriai, jog MES ESAME PAKANKAMOS. Būdamos savimi galime daryti ir siekti to, ko norime.

Tave palaikančiųjų žmonių skaičius yra stulbinamai didelis ir jis vis auga. Kaip vertini tokį didžiulį žmonių palaikymą?

Tokio gydančio ir skatinančio eiti pirmyn palaikymo pliūpsnio, kurio sulaukiau šiomis savaitėmis aš, tiesą pasakius, nesu patyrusi per visą savo gyvenimą. Jis yra atimantis žadą ir, matyt, bylojantis, kad kažką gyvenime darau teisingai. Aš esu be galo dėkinga šeimai, kolegoms, pažįstamiems ir draugams. Visiems, kurie balsuoja ir dalinasi šia žinute. Tačiau nieko panašaus nebūtų įvykę be maestro doc. Algirdo Šumskio ir visos KU mišraus choro „Pajūrio aidos“ komandos. Tai yra mano muzikinė šeima, mano didžiausias palaikymas ir stiprybė, mano šaunieji, muzikuojantys, viltį nešantys, tradicijas saugojantys draugai. Ačiū jiems.

Jeigu laimėsi šį konkursą, kur planuoji investuoti laimėtą 4 000 eurų stpendiją?

Šiuo metu materialių norų sąrašo neturiu, tad dalį stipendijos skirčiau kompetencijos kėlimui bioinformatikos srityje. Taip pat pasvajoju ir apie atostogas, kurių neturėjau nuo pat įstojimo į doktorantūrą... O proto, kūno ir sielos atostogoms svajoju išeiti į bemaž mėnesį trunkantį Camino de Santiago kelią.

Be ko neįsivaizduoji savo kiekvienos dienos?

Kiekviena diena, vos išaušus, yra pasmerkta būti vis kitokia. Dažnai suplanuota, kartais chaotiška ir nenuspėjama, bet mano visi rytai prasideda su kavos puodeliu ir muzika (šį pavasarį dominuoja M. K. Čiurlionio kūryba). Taip save subalansuoju.

Koks šiuo metu yra tavo gyvenimo tikslas?

Mano gyvenimo tikslas yra pats gyvenimas.

Žodis „tikslas“ man asocijuojasi su pabaiga, paskutine kelionės stotele.

Tai lyg link ko eini ir galiausiai pasieki, todėl man baisu tiek svarbos suteikti pabaigai, kuri gali būti visokia ir nuo manęs net nepriklausyti. Todėl sakau, jog mano tikslas yra pats gyvenimas, toji kelionė ir procesas iš esmės. O gyventi norėčiau kasdien ir kokybiškai: pilnais plaučiais oro, atmerktomis akimis, kiek labiau subalansuotu darbo ir poilsio santykiu, sąžiningai, su daug empatijos, atvirumo ir tiek iššūkių, kiek galiu pakelti.

Esi Jūros tyrimų instituto doktorantė. Kaip manai, ar verta tiek savo laiko ir darbo skirti mokslui?

Nė viena profesinė sritis nėra verta laiko ir darbo, jeigu žmogus ten nesijaučia gerai. Ir mano atveju negaliu pasakyti, ar verta, tačiau aš kitaip savęs neįsivaizduoju. Iš prigimties esu linkusi kelti klausimus ir ieškoti atsakymų, tad gamtos mokslai yra mano vieta, matyt, todėl jau beveik 10 metų tyrinėju marias ir jūrą, o tiksliau, juose aptinkamus potencialiai patogeniškus mikroorganizmus. Pakilau ant mokslo bangos bakalauro metu, tuomet įgijau du, ekologijos ir aplinkotyros bei jūrų bioįvairovės ir apsaugos magistro laipsnius. Trečiadienį apsigyniau savo paskutinių 5 metų darbą, tai yra daktaro disertaciją. Turiu pasakyti, jog augimo, tobulėjimo, intelektualiai gyvenimiškos mokyklos, kelionių, pažinčių ir iššūkių prasme tai yra labai verta!

Kaip manai, ko reikia jaunam žmogui, kad jis atkakliai siektų savo užsibrėžtų tikslų?

Tikiu, jog vieno konkretaus algoritmo, kuris nuneš į sėkmę - nėra, tačiau iš šeimos ar artimiausios aplinkos jaunas žmogus turėtų jausti visapusišką palaikymą. Švietimo ar verslo įstaiga turėtų jam suteikti erdvę ir laisvę svajoti bei kurti, o pats jaunas žmogus turėtų tiesiog bandyti ir nebijoti klysti. Suklydus tiesiog turėti drąsos bandyti iš naujo. Jeigu prireiks, dar bent kelis kartus. Ir palinkėčiau pamilti procesą, juo mėgautis, tuomet bandymai iš naujo neatrodys tokia kančia.