Lietuvos žmonių parama Ukrainai neslopsta, bet reikia vis naujų idėjų ir daugiau pastangų

(4)

Daugiau nei prieš metus, vos prasidėjus neregėto masto Rusijos karinei invazijai, į pagalbą Ukrainai atskubėjo daugybė pasaulio šalių. JAV leidinys „Politico“ skaičiuoja, kad pagal ligšiolinius finansinius, humanitarinius ir karinius įsipareigojimus užpultai šaliai vis dar pirmauja JAV. Ši šalis iki šių metų sausio mėnesio pabaigos buvo pažadėjusi skirti Kyjivui paramos už daugiau kaip 73 mlrd. eurų. ES šalys ir institucijos yra įsipareigojusios perduoti pagalbos, kurios vertė siekia 48,5 mlrd. eurų.

Anot „Politico“, Europos valstybių gretose pagal bendras pažadėtos paramos apimtis pirmauja Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija. Tačiau skaičiuojant pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), iki šiol daugiausiai pagalbos skyrė Baltijos šalys ir Lenkija.

Skaičiuojama, kad per vienerius plataus masto karo metus Rusijai buvo paskelbta per 11 tūkst. sankcijų - taip ši šalis tapo labiausiai sankcionuota valstybe pasaulyje. Pagal iki šiol įvestų sankcijų skaičių taip pat pirmauja JAV (1 948). Po jų rikiuojasi Šveicarija (1 782), Kanada (1 590), JK (1 429), ES (1 390), Prancūzija (1 324), Australija (945) ir Japonija (919).

Sykiu reikia pabrėžti, kad Rusijos brutuali karinė agresija padarė milžinišką žalą Ukrainai ir sukėlė didžiulę tarptautinę humanitarinę krizę. Skaičiuojama, kad karas per metus pareikalavo 21 293 gyvybių, o iki vasario 15 dienos iš šalies išvyko ir karo pabėgėliais tapo 8,1 mln. ukrainiečių.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, Ukrainos ekonomika 2022 m. susitraukė daugiau kaip trečdaliu. Žala Ukrainos infrastruktūrai vertinama mažiausiai 130 mlrd. eurų. Anot Kyjivo ekonomikos universiteto, per vienerius Rusijos sukelto plataus masto karo metus Ukrainoje apgadinta ar visiškai sunaikinta per 150 tūkst. gyvenamųjų namų, daugiau kaip 300 ligoninių ir dar per 3 tūkst. švietimo įstaigų.

Žala Ukrainos žemės ūkio sektoriui neapsiriboja tik infrastruktūra. Kyjivo ekonomikos universitetas skaičiuoja, kad iki 2022 m. lapkričio papildoma netiesioginė žala siekė 32,3 mlrd. eurų. Rusija pernai nuo vasario iki liepos vykdė Ukrainos jūrų uostų blokadą, kuri buvo nutraukta tik sudarius keturšalį susitarimą dėl galimybės atnaujinti eksportą. Nepaisant to, nuo to laiko Rusija yra ne kartą pagrasinusi trauktis iš šios sutarties.

Karas taip pat pridarė žalos Ukrainos gamtiniams ištekliams ir šalyje sukėlė didžiulę taršą. Ukrainos aplinkos ministerija skaičiuoja, kad žala gamtai šiuo metu siekia apie 48 mlrd. eurų.

Rusijos karo Ukrainoje metinėms Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) suskaičiavo, jog Lietuvos karinė parama Ukrainai greitu metu sieks 409 mln. eurų. Ministerijos duomenimis, už šią sumą prieš Kremliaus agresiją kovojantiems ukrainiečiams perduota oro gynybos elementų, įvairios amunicijos ir ginklų. Perduota materialinė karinė parama apima šią ginkluotę: oro gynybos sistema „Stinger“ su leistuvais ir radarais ant transporto priemonių (HMMWV), 18 vienetų 105 mm haubicų, 36 vienetai zenitinių patrankų L-70, apie 23 tūkst. automatinių šautuvų ir kulkosvaidžių, apie 4 tūkst. pistoletų, apie 1,3 tūkst. granatsvaidžių, 30 minosvaidžių (12 iš jų savaeigių).

Nėra tikslios statistikos, kiek visos Lietuvos valstybinės institucijos, organizacijos, verslas, nevyriausybinės organizacijos ir atskiri piliečiai nuo karo pradžios iki dabar suteikė kariaujančiai Ukrainai paramos. Juolab kad turima omenyje, ne tik finansinė parama, bet ir parama daiktais, maistu ar paslaugomis. Tačiau neabejotina, kad šalia aktyvios ir gausios valstybinių institucijų bei savivaldybių paramos ne mažiau reikšmingą dalį sudaro parama, gauta iš verslo ir visuomenės.

2022 metų pabaigoje draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai noriai aukoja, o Ukrainą remia dažniau nei kitos Baltijos šalys. Bent kartą per metus kam nors aukoja ar teikia paramą 79 proc. šalies gyventojų. Dažniausiai buvo padedama Ukrainai - pagalbai šiai šaliai dėmesio skiria didesnė dalis Lietuvos gyventojų, palyginti su Latvija ir Estija.

Apklausos rezultatai parodė, kad didžioji dalis (67 proc.) Lietuvos gyventojų yra linkę aukoti retkarčiais. Dar 5 proc. yra nusistatę automatinius mokėjimus iš banko, o 4 proc. dažniausiai aukoja gruodį. Visiškai neaukoja kas penktas šalies gyventojas. Bent kartą metuose aukoja gyventojai iš skirtingų amžiaus grupių, o dažniausiai tai daro 45-54 metų žmonės. Įdomu tai, kad aktyviai - bent kelis kartus metuose - aukoja gaunantieji mažesnę nei vidutinė algą (700-900 eurų) žmonės.

Lyginant Lietuvą su kitomis Baltijos šalimis pastebima, kad kaimyninėse valstybėse polinkis aukoti yra panašus. Estijoje kelis kartus per metus aukoja 41 proc., o Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, - 57 proc. respondentų. Kartą per metus Estijoje paramą teikia 29 proc., Latvijoje - 23 proc. apklaustųjų.

Paklausti, ką dažniausiai Lietuvos gyventojai aukodavo praeityje, didžioji dalis (88 proc.) nurodė pinigus, 63 proc.- maistą, 54 proc. apklaustųjų rėmė drabužiais, 41 proc. respondentų aukojo kitus daiktus: baldus, žaislus. Kas penktas prisidėjo prie savanoriškos ar labdaringos veiklos ir aukojo savo laiką, o likę 2 proc. nurodė prisidėję kitais būdais.

Tyrimas atskleidė, kad pastaruoju metu didžioji dalis (60 proc.) respondentų iš Lietuvos yra linkę remti Ukrainą, 58 proc. aukoja vaikams, trečdalis padeda senjorams arba ligoniams, tiek pat apklaustųjų remia augintinių prieglaudas. Namus per gaisrą ar dėl kitos priežasties praradusiems žmonėms aukoja 27 proc. apklaustųjų, 15 proc. pagelbėja benamiams, 6 proc. prisideda prie aplinkosaugos iniciatyvų įgyvendinimo, likę 2 proc. remia kitas veiklas ar organizacijas.

Kitose Baltijos šalyse daugiausiai dėmesio sulaukia pagalba vaikams. Latvijoje ir Estijoje jiems aukoja atitinkamai 54 ir 57 proc. respondentų, o Ukrainai - 37 proc. Latvijos ir 55 proc. Estijos gyventojų.

Lietuvos žmonių ir organizacijų parama Ukrainai per metus patyrė tam tikras transformacijas. Tik prasidėjus Rusijos režimo invazijai daugiausia dėmesio buvo skiriama Ukrainos karo pabėgėliams. Jiems buvo aukojami rūbai, maistas, buities reikmenys. Išskyrus „Blue/Yellow“ nevyriausybinę organizaciją, kuri nuo pat Krymo okupacijos ir įsiveržimo į Donbasą 2014 m. tiesiogiai dirbo su kariniais Ukrainą ginančiais vienetais.

Pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis ir savaitėmis daug savanorių iš Lietuvos savo transportu važiavo prie Lenkijos- Ukrainos sienos, kad pargabentų į Lietuvą nuo karo baisumų bėgančius ukrainiečius. Didelės savanorių pastangos buvo skiriamos juos sutikti, priimti, pamaitinti, aprūpinti būtiniausiais dalykais. Čia aktyviausiai visoje Lietuvoje veikė Raudonojo Kryžiaus organizacijos suburti savanoriai. Kita nevyriausybinė organizacija „Stiprūs kartu“ tuomet pradėjo vykdyti Lietuvoje precedento neturinčią paramos akciją - kvietė Lietuvos žmones suteikti karo pabėgėliams galimybę apsigyventi pas juos. Akcija įgavo labai platų mastą, savo paslaugas pasiūlė tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Laikiną būstą Lietuvoje gavo dešimtys tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Kiek vėliau, atslūgus karo pabėgėlių bangai, vis labiau Lietuvos paramos kryptis sukosi į pačią Ukrainą, ten likusius žmones. Kur kas daugiau imta aukoti maisto produktų, drabužių, taip pat žmonių buičiai reikalingų daiktų. Labai išsiplėte parama, skirta Ukrainoje veikiantiems savigynos būriams. Jiems siunčiami didesnio pravažumo automobiliai, šalmai, neperšaunamos liemenės, miegmaišiai, prožektoriai, naktinio matymo prietaisai.

Artėjant šaltajam metų laikui paramos Ukrainai akcentas nukrypo į šaltiems orams reikalingus daiktus. Įvairios organizacijos ir pavieniai žmonės aukojo daiktus arba pinigines lėšas, už kurias buvo perkamos kuro krosnelės, generatoriai. Jų poreikis ypač išaugo okupantų pajėgoms ciniškai ir beatodairiškai naikinant Ukrainos energetiką, kitą kritiškai svarbią infrastruktūrą.

Vėlesnės paramos akcijos įgavo dar kitą pobūdį. Joms jau skiriamos nemenkos rinkodaros ir reklamos pastangos. Pačios lėšų rinkimo akcijos turi labai konkretų tikslą. Žmonės nebekviečiami bendrai aukoti Ukrainai, o kviečiami aukoti savo pinigus tam, kad kariaujančios Ukrainos gynybai būtų nupirktas koks nors labai reikalingas dalykas. Čia galima būtų išskirti dvi nevyriausybinių organizacijų ir visuomeninio transliuotojo organizuotas paramos akcijas, kurių metu iš žmonių ir įmonių buvo surinkta apie 20 mln. eurų. Tai yra rekordinės sumos Lietuvos labdaros istorijoje. Už šias lėšas Ukrainai buvo nupirktas bepilotis turkiškas dronas „Bayraktar“ (dar vieną padovanojo patys gamintojai) bei 15 modernių radarų, kuriais Ukraina gali stebėti ir kontroliuoti dalį savo dangaus.

Laikui bėgant, deja, atsirado tam tikro „aukojimo nuovargio“, žmonės pasyviau ėmė reaguoti į raginimus nesustoti ir toliau remti Ukrainą. Todėl paramos Ukrainai organizatoriai ieško vis naujų, originalesnių labdaros rinkimo būdų. Pavyzdžiui, žinomi Lietuvos žmonės, visuomenės autoritetai ėmė rengti viešuosius aukcionus, kurių metu parduoda įvairius trofėjus, o gautus pinigus aukoja Ukrainos reikmėms.

Dar praėjusiais metais olimpinis čempionas Virgilijus Alekna kartu su savo sūnumi Mykolu Alekna aukciono būdu pardavė sportinį diską, už kurį verslininkas ir filantropas Antanas Guoga sumokėjo 20 000 eurų.

Mūsų mieste gerai žinomas kovotojas Sergejus Maslobojevas taip pat viešo aukciono būdu pardavė savo kovos pirštines, už kurias buvo sumokėta 15 000 eurų. Pusę šios sumos garsus sportininkas paaukojo Ukrainai.

Dar orginalesnį aukcioną surengė žinomas Klaipėdos visuomenininkas Aurimas Mockus. Jis nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios aktyviai ir nuosekliai dalyvauja aprūpinant kariaujančios Ukrainos karius bei žmones. Aurimas per savo feisbuko paskyrą pranešė, kad aukciono būdu parduoda „į Ukrainą atvykusio ir neužilgo į Kobzono koncertą išsiųsto generolo majoro auksinį antpetį, siuvinėtą tikrų tikriausiais aukso siūlais“. Šis aukcionas sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Visi gauti pinigai bus skirti ukrainiečių poreikiams. Aurimas tikrai nežada sustoti, bet pripažįsta, jog norint dabar patraukti žmonių dėmesį, kad jie ir toliau aukotų, reikia pasukti galvą, kaip juos išjudinti, kaip originaliau pristatyti žinias apie paramos rinkimą.

 

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder