Lietuvos ir Japonijos prekybiniai ryšiai nėra stiprūs, tačiau premjerės vizitas padės pralaužti ledus

Anot verslo atstovų, eksporto į šią šalį apimtys nėra didelės, tačiau toks aukščiausio lygio politikų vizitas naudingas plėtojant tarpusavio prekybos  ryšius.

Vis dėlto ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pastebi, kad nors dėl susilpnėjusios Japonijos jenos eksportas gali sumažėti, dėl to atsirado gera galimybė didinti Lietuvos gamintojams reikiamų komponentų importą iš šios vienos stipriausių Azijos rinkų.

Dar būdama Japonijoje premjerė kalbėjo, kad Lietuva saloje jau žinoma kaip pažengusi aukštųjų technologijų gamintoja, o, pavyzdžiui, lietuviškus lazerius naudoja daug šios Azijos valstybės verslų.

 „Yra sričių, kuriose Japonija jau dabar žinoma Lietuvoje, o Lietuva žinoma Japonijoje – tiek aukštųjų technologijų, tiek energetikos projektų bei įvairiose kitose srityse“, – praėjusią savaitę žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė I. Šimonytė.

Ji sakė matanti potencialo plėtoti ryšius robotikos, dirbtinio intelekto, kosmoso technologijų srityse, patikino, kad tai ir bus daroma.

Tuo metu K. Navickas Žemės ūkio ministerijos išplatintame pranešime pabrėžė vis stiprėjančius dvišalius santykius žemės ūkio ir maisto pramonės srityse, pasaulio rinkų vertinamus „išskirtinės kokybės“ lietuviškus maisto produktus.

„Daugelis jų jau gerai žinomi užsienio rinkose ir puikiai vertinami skirtingų šalių vartotojų, todėl tikrai bus pamėgti ir Japonijos vartotojų“ – teigė ministras.

Eksportas nėra didelis ir gali slopti

A. Izgorodino vertinimu, prekybiniai šalių ryšiai nėra itin stiprūs. Iš viso, ekonomisto skaičiavimais, šiemet lietuviškos kilmės prekių į Japoniją eksportuota už 57 mln. eurų.

„Tai nebloga suma, bet, palyginti su didesniems prekybos partneriams – Vokietijai, Skandinavijos šalims – eksportuojamais kiekiais, skaičiai yra nedideli“, – sakė jis.

Be to, kaip akcentuoja A. Izgorodinas, eksportas į Japoniją nėra įvairus, kadangi apie 40 proc. jo sudaro dviejų kategorijų produktai – lazeriai bei įvairūs chemijos gaminiai.

Vis tik jis pastebi, kad dėl šiemet 13 proc. euro atžvilgiu smukusio jenos kurso Lietuvoje ir visoje euro zonoje pagamintos prekės Japonijai tampa vis brangesnės.

Japonijos centrinis bankas, kitaip nei centrinės euro zonos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pinigų politikos institucijos, kur kas santūriau kelia palūkanų normas.

„Dėl ko susidarė labai didelis spaudimas jenai“, – pabrėžė A. Izgorodinas

„Tai reiškia, kad galimybės eksportuoti prekes į Japoniją yra labai ribotos dėl jenos kurso kritimo“, – paaiškina ekonomistas.

2022 m. sausį–rugpjūtį į Japoniją daugiausia eksportuota lietuviškos kilmės optikos, fotografijos, matavimo, medicinos, kitų prietaisų ar jų dalių – už 12,7 mln. eurų (22 proc. viso eksporto).

8,7 mln. eurų pirkėjai iš Japonijos sumokėjo už Lietuvos tiekėjų chemijos produktus (15,2 proc. eksporto), 4,9 mln. eurų – plastiko dirbinius, 4,4 mln. eurų – baldus, 3,6 mln. eurų – mėsos ir žuvies gaminius.

2 mln. eurų taip pat viršijo lietuviškų brangakmenių bei tauriųjų metalų gaminių, pieno, jo produktų bei kiaušinių, drabužių eksportas.

Verslo atstovai: prekyba maža, bet Japonijoje įsitvirtinama ilgam

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius Darius Lasionis tikina, kad į Japoniją lietuviškų aukštųjų technologijų produktų daug neeksportuojama.

„Eksporto dalis į Japoniją yra labai maža. Daugiausia į Japoniją eksportuojami optikos, lazerių, fotonikos technologijų gaminiai“, – Eltai teigė D. Lasionis.

Anot jo, Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės įmonės bendradarbiauja su Japonija kaip viena labiausiai pažengusių valstybių sektoriuje.

„Matome Japoniją kaip vieną iš lyderių technologijų pasaulyje, iš kurios galime mokytis, gauti žinių bei tas technologijas pritaikyti sau. Iš tikrųjų naudojame jų technologijas, perkame jų kuriamus robotus“, – kalbėjo verslo atstovas.

Tuo metu Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LMEA) direktorius Giedrius Bagušinskas sako, kad maisto produktų eksporto apimtys į tolimą Japonijos rinką taip pat yra gerokai mažesnės nei, pavyzdžiui, į Europos Sąjungos šalis ar Didžiąją Britaniją.

Vis tik ši Tolimųjų Rytų šalis, anot jo, jau seniai yra viena pagrindinių eksporto rinkų Azijoje, kurios svarba dar labiau išaugo po to, kai dėl diplomatinių ginčų nutrūko prekybos ryšiai su Kinija.

„Japonija ir seniau buvo pagrindinis taikinys Azijoje – dėl savo ekonomikos stiprumo, dėl potencialo“, – Eltai teigė G. Bagušinskas.

„Pagrindinės maisto pramonės sritys vienaip ar kitaip dirba su Japonija ir mato ją kaip vieną iš prioritetinių šalių, bet statistiškai tai ne pirmojo penketuko rinka, kaip ir kitos Azijos šalys (dėl atstumo, logistikos, konservatyvumo). Japonai labai reiklūs, gamintojo vertinimą tęsia kelerius metus, tą daro labai kruopščiai“, – kalbėjo LMEA direktorius.

Maisto eksportuotojų atstovo teigimu, derybos su potencialiais partneriais šioje šalyje trunka itin ilgai, produkcijai keliami labai aukšti reikalavimai. Tačiau Japonijoje verslas paprastai įsitvirtina ilgam, tikina jis.

„Jie nemeta savo partnerių greitai, o mes neateiname į tuščią vietą – turime pakeisti kažkokius jų partnerius. Tai ne metų, ne kelerių klausimas – tai ketverius, penkerius, šešerius metus trunkantis procesas“, – pažymėjo G. Bagušinskas.

LMEA vadovas akcentavo, kad Japonijos rinka patraukli viso pasaulio eksportuotojams, tad Lietuvos gamintojai, siūlydami nišinius produktus, ieško, kaip joje įsitvirtinti. Jo teigimu, kelios didelės maisto pramonės įmonės šiuo metu derasi su potencialiais partneriais Japonijoje.

„Tikėtina, kad laikui bėgant Japonijoje atsiras vis didesnių rinkos dalių“, – sakė G. Bagušinskas.

Jis vardija, kad daugiausia į Japoniją eksportuojama bakalėjos produktų, užkandžių, šokolado, ledų.

Pažymi politikų vizitų svarbą

I. Šimonytė ir K. Navickas Japonijoje siekė stiprinti dvišalį bendradarbiavimą inovacijų, gyvybės mokslų, žemės ūkio pramonės srityse, dalyvavo Lietuvos ir Japonijos verslo forume, dvišaliuose susitikimuose su japonų politikais.

Premjerė Japonijoje viešėjo spalio 25–28 dienomis, kartu vykęs ministras – viena diena ilgiau.

A. Izgorodino vertinimu, tokie aukščiausio lygio politikų vizitai potencialiems tolimų šalių partneriams parodo, kad Lietuvos ekonomika yra atvira, o šalis ieško verslo partnerių ne tik Europoje.

„Tai yra svarbiausia žinutė tiesioginiams užsienio investuotojams. Japonija yra inovatyvi, turtinga, tikrai perspektyvi šalis“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.

„Manau, kad asmeniniai aukštų valdžios pareigūnų vizitai tikrai galėtų pralaužti ledus ir padėtų pritraukti investuotojų“, – pažymėjo ekonomistas.

Tuo metu G. Bagušinskas teigia, kad politikų apsilankymai eksportuotojams patraukliose valstybėse padeda paspartinti žemesniame lygyje galimai užstrigusius verslo derybų procesus.

„Aukščiausio lygio vadovų vizitai atveria sienas ir pašalina kai kuriuos barjerus, kurie susiję su sertifikavimais, vertinimo klausimais, kurie kartais būna užstrigę žemesniame lygyje. Tai taip pat ir galimybė atkreipti dėmesį į save. Tokie vizitai padeda įnešti šiek tiek pagreičio“, – pastebėjo jis.

Siūlo spartinti importą

Inovacijų agentūros duomenimis, 2021 m. Japonija buvo 32-a didžiausia prekių eksportuotoja Lietuvai, jai teko 0,2 proc. (88 mln. eurų) viso Lietuvos prekių importo.

Palyginti su 2020 m., pernai prekių importas iš Japonijos padidėjo 28 proc.

Būtent dėl to, kad jenos kursas yra žymiai nukritęs, A. Izgorodinas optimistiškai vertina galimybes plėtoti importą iš šios daug aukštos pridėtinės vertės produktų kuriančios Tolimųjų Rytų valstybės.

Iš Japonijos, anot jo, dabar naudinga importuoti šalies pramonei reikalingas prekes – įvairius komponentus, tarpinio vartojimo prekes, gamybos stakles, automobilius ir pan.

„Viską, ką naudoja mūsų pramonė. Čia perspektyvų tikrai matyčiau. Iš vienos pusės, Lietuvoje yra tokių prekių poreikis, iš kitos – jenos kurso kritimas yra labai palankus importui iš Japonijos“, – akcentavo A. Izgorodinas.

Pernai į Japoniją daugiausia importuota mašinų ir mechaninių įrenginių (23 proc. arba 20 mln. eurų), cheminių štapelio pluoštų (21 proc. arba 18 mln. eurų), elektros mašinų ir įrenginių (19 proc. arba 17 mln. eurų).

Elektros mašinų ir įrenginių iš Japonijos Lietuvos pirkėjai įsigijo už 17 mln. eurų (19 proc. viso importo), antžeminio transporto priemonių – 15 mln. eurų (17 proc.).