Landsbergių verslui - aukso kasyklos: planuojamas masinis mokyklų uždarymas

Opozicija neabejoja, kad išlikusių mokyklų uždarinėjimas ir naujo tinklo kūrimas tėra pastangos padėti plėstis konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir jo žmonos Austėjos privačių mokyklų verslui.

Dar 100 aukų

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės pasirašytame rašte, kuris adresuotas savivaldybėms, dėstoma, jog nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradines mokyklas, pagrindines mokyklas ir progimnazijas, išskyrus nevalstybines, kuriose mokosi 60 ir mažiau moksleivių, reikia reorganizuoti arba likviduoti.

Tokių visoje Lietuvoje yra apie 100. Viena jų - buvusi Tauragės r. Lomių pagrindinė mokykla, dabar tapusi Skaudvilės gimnazijos filialu.

„Mokyklų uždarinėjimą vertinu dvejopai. Viena vertus, kai yra jungtinės klasės, nukenčia ir vaikai, ir mokytojas. Kita vertus, tas pavėžėjimas vaikams tikrai ne į gera, reikia anksti keltis ir t.t. O ir kaimui mokyklos uždarymas yra didelis smūgis, nes mokykla - kone vienintelis likęs kultūros židinėlis, nes būtent joje vyksta visos šventės, į kurias mokinukai įtraukia ir savo tėvus, brolius, senelius.

Galų gale, tai dar ir kone vienintelė vieta, kur yra darbo vietų", - „Vakaro žinioms" sakė Mažonų seniūnijos, kuriai priklauso Lomių kaimas, seniūno pavaduotoja Rita Misiūnienė, buvusi Kunigiškių mokyklos, kuri jau irgi uždaryta, pedagogė.

O štai Varėnos r. Vydenių mokykla pernai „mirė" ir be konservatorių pagalbos. Pasak Vydenių seniūnės Genės Ramaškienės, „mirtis" ištiko natūraliai.

„Mokykloje tebuvo likę 14 vaikų, trys klasės, iš kurių viena jungtinė, tai tėveliai pernai rugsėjo 1-ąją patys nebenorėjo vaikų į ją leisti, stebėjosi, kodėl ji dar neuždaryta. Natūralu, kad mūsų mokyklą uždarė, juo labiau kad antri metai vaikai mokomi nuotoliniu būdu.

O kai taip mokomi, tai koks skirtumas, iš kur mokoma? Bet, jei nebūtų karantino, manau, mokyklas, kuriose yra 50-60 vaikų, reikia išsaugoti, nes jos labai svarbios kaimui", - teigė G.Ramaškienė.

Ministrė išsisukinėja

Vyriausybės planai iškart sukėlė didelį Seimo opozicijos pasipiktinimą. Jos atstovai per Seime vykusią Vyriausybės valandą ministrės tiesiai šviesiai paprašė įvardinti, kiek mokyklų bus sunaikinta.

„Tikslas nėra uždaryti mokyklas. Aš vis bandau tai pasakyti. Tarsi tikslas yra užtikrinti, kad visose Lietuvos vietose, nesvarbu, kur vaikas gyvena, jam būtų užtikrinta ugdymo kokybė ir perspektyvą suteikiantis išsilavinimas.

Pirmiausia yra ugdymo kokybė, ir mes žiūrime labai individualiai. Tikslo uždaryti mokyklas visiškai neturime.

Labai aiškiai sakome, kad jeigu jau reikia, jeigu toks sprendimas turėtų būti kur nors priimtas, o, matyt, taip ir bus, tikrai toje savivaldybėje turėtų atsirasti ir projektas, kuris padėtų sustiprinti kokybę. Tai yra Tūkstantmečio mokyklų programa", - pareiškė J.Šiugždinienė, pridurdama, kad ministerija neturi baigtinio sąrašo, kiek mokyklų bus uždaryta.

Mistinis planas

Kas ta Tūkstantmečio mokyklų programa? „Į šias mokyklas bus kviečiami dirbti aukščiausiais ugdymo rezultatais išsiskiriantys mokytojai ir gabiausi pedagoginių studijų absolventai, rasis visa reikalinga šiuolaikinė švietimo infrastruktūra (STEAM laboratorijos, neformaliojo ugdymo sistema, universalus dizainas).

Tuose rajonuose, kur jau veikia panašaus tipo gimnazijos, jas stiprinsime ir gerinsime infrastruktūrą; ten, kur tokių galimybių nėra, steigsime naujas gimnazijas.

Šioms gimnazijoms kelsime tikslą tapti pedagoginių ugdymo pokyčių rajonuose generatoriais ir katalizatoriais.

Šių mokyklų infrastruktūra, neformaliomis veiklomis ir kitomis paslaugomis galės naudotis visi rajono moksleiviai, o mentorystės centru - aplinkinių mokyklų pedagogai ir ketinantys tapti mokytojais studentai.

Suformuosime konkursinę tūkstantmečio gimnazijų programą, kurią sudarys lėšos infrastruktūrai (atnaujinti arba naujai statyti), neformaliojo ugdymo plėtrai, tobulinimosi krepšelis mokytojams, konsultacijos gimnazijos vadovui", - rašoma Vyriausybės programoje.

Didžiausias blogis

„Tos siūlomos mokyklos - tai Austėjos Landsbergienės privačių mokyklų vizija, kurią siūloma perkelti į viešąjį sektorių. Tačiau privačių mokyklų tinkle galioja kitos vertybės ir principai. Paprastai tariant, tie, kas turi pinigų, tas gauna geresnį išsilavinimą. Jei tą patį padarysime ir mūsų valstybinių mokyklų tinkle, kai fizinis prieinamumas kentės, bus labai blogai", - taip į naująją programą sureagavo socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Pasak jo, tai - didžiausias blogis švietimo sistemai, kokį tik galima sugalvoti, nes tai bus daroma kitų mokyklų sąskaita.

„Pavyzdžiui, Ignalinos rajone iš visų mokyklų liktų tik dvi, į kurias būtų mėginama vežioti moksleivius, bet tai reiškia, jog kažkas turės keltis 5 valandą ryto. Konservatorių vizija regionų atžvilgiu yra tragiška. Tai, beje, iš principo prieštarauja Konstitucijai, kur aiškiai sakoma, kad visi vaikai lygūs, jie visi nusipelno vienodai gero švietimo. Nelygybė tik gilėtų. Savaime suprantama, kad iš viso rajono žmonės į tą vieną mokyklą nesuvažiuos, vadinasi, kažkas eis į tas „paprastas". Visos mokyklos turi būti geros", - įsitikinęs G.Paluckas.

Didins nelygybę

Ne ką geriau atsiliepia ir kita Seimo socialdemokratė Rasa Budbergytė.

„Tūkstantmečio mokyklų programai numatyta skirti 210 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. Tai - milžiniški pinigai. Jais bus didinama nelygybė švietime. Neaišku, kokia pinigų dalis bus skirta statyboms ir kiek liks ugdymo turinio gerinimui, pedagogų algų didinimui. Neatmetu galimybės, kad taip bus sukurtos prielaidos plėstis privačioms mokykloms", - sakė parlamentarė.

Dėl Vyriausybės planų šiurpsta ir pedagogai. Ypač tų mokyklų, kurios tikrai nepretenduoja tapti Tūkstantmečio mokyklomis. Pavyzdžiui, pernai ugdymo įstaigų reitingų dugne buvusios Druskininkų Atgimimo mokyklos direktorė Danutė Časienė sakė, kad visos mokyklos turi turėti lygias galimybes.

„Negalima dirbtinai vienų stiprinti, taip silpninant kitas. Visos mokyklos turi turėti geriausius mokytojus, geriausias patalpas, geriausią aplinką", - įsitikinusi pedagogė.

Komentuoja „Valstiečių" partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis:

„Keisčiausias dalykas yra ta Tūkstantmečio mokyklų ar gimnazijų programa, apie kurią Vyriausybė opozicijai nieko nepasakoja, nieko nesuprantame, ką jie nori ten padaryti. Turėtume stiprinti tų gimnazijų ir mokyklų tinklą, kurias turime, o dabar, kaip suprantu, vienas mokyklas uždarinės, kad atidarytų kitas. Ir tam išleis šimtus milijonų eurų", - stebėjosi R.Karbauskis.

Pasak jo, labai keistas yra Vyriausybės narių teiginys, kad mažas mokyklas reikia uždaryti, nes jose ugdymo lygis yra prastesnis. Politiko teigimu, daugybė pavyzdžių šį mitą griauna: daug iškilių asmenybių yra baigę mažas kaimo mokyklas.

„Labai dažnai mažų mokyklų moksleiviai rodo geresnius pasiekimus, nes mažam vaikų skaičiui pedagogas gali skirti didesnį dėmesį.

Tačiau bandoma tai nutylėti, aiškinant, kad rūpinamasi geresniu išsilavinimu, todėl mažas mokyklas reikia uždaryti.

Bandoma užslėpti kitą tikslą - centralizuoti sistemą, įkurti elitines mokyklas, veikiančias šalia paprastų, kas iš viso iškreips sistemą. Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusitaikiusi tik į valstybines mokyklas, turinčias mažiau kaip 60 moksleivių, į privačias nesitaiko.

Taip tiesiog atveriama niša privačioms mokykloms, tarp jų - ir Landsbergių, nes mokyklų ims trūkti. Ypač kai dėl konservatorių valdymo pasekmių vėl prasidės emigracija. Tikrai kyšo ausys konservatorių lyderio, jis stumia savus interesus.

Gal net ir būtent jo šeimos mokyklas ministerija pasiryžusi padaryti prestižinėmis.

Kai viskas slepiama, tai klausimų - daugiau nei atsakymų", - „Vakaro žinioms" kalbėjo R.Karbauskis.

Anot jo, dažnai išlikusi mokykla yra daugiau nei vien švietimo įstaiga.

„Tai - daugiafunkcis centras, kur šalia veikia darželis, biblioteka, kultūros salė, vaikų dienos centras, renkasi bendruomenė. Panaikinus mokyklą kaimas gauna smūgį, po kurio nebeatsikelia. Tai - akivaizdu. Be to, kviečiu visus pasižiūrėti į skaičių vaikų, kurie dabar yra penkiamečiai ir šešiamečiai, ir tai įvertinti prieš uždarinėjant mokyklas.

Nes būtent prieš 5-6 metus buvo gimstamumo banga. Jie po metų-dvejų ateis į mokyklas. Tačiau Vyriausybė nežiūri į ateitį, mato tik dabartį. Pavyzdžiui, mano gimtajame Naisių kaime kitais ir dar kitais metais į mokyklas ateis 4 kartus daugiau nei prieš tai", - pažymėjo „valstiečių" lyderis.

Deja, anot R.Karbauskio, konservatoriai į mokyklas žiūri tik kaip į komercinį daiktą.

„Kai kuriose kitose šalyse mokykla eina pas moksleivį, o ne atvirkščiai. Ir mūsų tikslas turi būti užtikrinti kokybišką ugdymą ten, kur yra moksleivis.

Suprantu, kad dėl 3-5 vaikų mes negalime išlaikyti mokyklos, tačiau ar negalime, jei mokykloje - 60 vaikų?

Ypač gyvenvietėse, turinčiose potencialą, kur yra 500-1000 gyventojų ir kur gali gimti daug vaikų. Tačiau valdžia kalba, kad tai neapsimoka, esą žmonės emigravo, tačiau gal kaip tik yra atvirkščiai: žmonės emigruoja, nes viskas uždaroma. Gal dabartinei valdžiai žmonės - gyvuliai?" - retoriškai klausė R.Karbauskis.

Politikas priminė, kad ministerija drastiškai mažins ir gimnazijų skaičių, nurodydama, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. turėtų būti sudaromos ne mažiau kaip po dvi gimnazijos klases (t.y. gimnazijos klasės sraute turėtų mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys).

„Ministerija savivaldai parašė, kad deramasi su Europos Komisija dėl lėšų Tūkstantmečio mokyklų tinklui kurti. Vien iki 2024 m. programai numatoma skirti per 170 mln. eurų. Vienas mokyklas uždarinės, kitas atidarinės, gal ir Landsbergių šeima laimės konkursus naujoms mokykloms steigti", - svarstė R.Karbauskis.