Laivyba Vilhelmo kanalu: vis dar tebeplaukiame žodžiais

Laivybą Vilhelmo kanalu gerokai apsunkintų jo kaimynystėje esanti Klaipėdos trečioji vandenvietė, nes dėl jos būtų taikomi tam tikri apribojimai. Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nori ją iškelti į kitą vietą. Žinoma, ji tai daro ne dėl laivybos vidaus vandenimis, o todėl, kad vandenvietė trukdo uosto plėtrai pietinėje dalyje.

Sprendimą parengti galimybių studiją dėl Klaipėdos trečiosios vandenvietės iškėlimo iš esamos vietos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba priėmė dar 2015 m. birželį. Ji buvo baigta 2018 metų pabaigoje. Šiandien kyla klausimas - bus iškeliama ta vandenvietė ar ne?

Direkcija ketinimų neatsisako

Pasak Uosto direkcijos atstovų, atliekant minėtą studiją buvo ieškomas racionaliausias Klaipėdos miesto ir rajono gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu sprendinys. Nagrinėtas Vakarų Lietuvos regionas 50 km spinduliu. Pagal užduotį buvo vertintos trys vandens tiekimo alternatyvos: požeminio, paviršinio ir kito (infiltracinė vandenvietė, požeminio ir paviršinio vandens sujungimas), parinktos vandens ruošyklos vietos ir atliktas hidraulinis sistemos modeliavimas. Studijoje buvo pasiūlytos galimos alternatyvios vietos trečiajai vandenvietei perkelti Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone.

2019 metais minėta studija buvo pristatyta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Kolegijos posėdyje.

Po pristatymų Uosto direkcija kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su pasiūlymu miesto bendrajame plane (BP) vandenvietės teritorijoje numatyti uosto plėtros galimybę (jei būtų iškelta trečioji vandenvietė). Tačiau siūlymas keisti miesto BP sprendinius nebuvo priimtas. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, Klaipėdos savivaldybė atsakė, kad siūlomas trečiosios vandenvietės teritorijos panaudojimas uosto veiklai neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės strateginių dokumentų, todėl pasiūlymas nepriimtas.

Uosto direkcija kreipėsi ir Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su pasiūlymu koreguojamo Klaipėdos rajono BP sprendiniuose numatyti galimybę įrengti vandenvietę, tačiau prašymas buvo atmestas.

„Uosto direkcija yra už tai, kad trečioji vandenvietė būtų perkelta, ir šiuo metu deda visas pastangas, kad šis klausimas būtų atnaujintas ir sprendimas dėl vandenvietės perkėlimo į kitą vietą būtų rastas kuo greičiau“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Latakas.

„Klaipėdos vandens“ pozicija

Pasak AB „Klaipėdos vanduo“ atstovų, įvertinus ekonominius, eksploatacinius, patikimumo bei socialinius aspektus, geriausia vandens įrenginių statymo vieta - šalia Vilhelmo kanalo ties Kalviškių kaimu, o švaraus vandens rezervuarus ir trečio kėlimo siurblinę reikėtų statyti prie Klaipėdos. Studija nustatė, kad, jei reikėtų trečiąją vandenvietę iškelti, vandenį geriamajam vandeniui ruošti reikėtų imti iš Vilhelmo kanalo ir iš požeminio vandens šaltinių įrengiant gręžinius 5-iuose sklypuose.

Į klausimą, ar galėtų būti vystoma laivyba Vilhelmo kanale, jeigu vis dėlto trečioji vandenvietė nebūtų iškeliama, „Klaipėdos vandens“ atstovai atsakė: „Mūsų nuomone, laivyba Vilhelmo kanale būtų galima tik laivais su elektros varikliais ar aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis. Priešingu atveju, nutikus avarijai plaukiojant šalia trečiosios vandenvietės, gali būti užterštas natūraliai susiformavęs vandens filtracinis sluoksnis, dėl ko gali kilti ekologinė vandens tiekimo nelaimė.“

Nesusitariama dėl šliuzo

„Iniciatyva dėl Vilhelmo kanalo yra mūsų kaimynų - tiek Klaipėdos, tiek Šilutės rajonų valdžios rankose. Tam tikras judesys, tam tikros derybos su Susisiekimo ministerija, su Vidaus vandens kelių direkcija vyksta, nors, žinoma, norėtųsi, kad procesas būtų greitesnis nei yra dabar. Šita idėja nėra paskendusi kur nors kanale, bet kalbėti apie kokius nors konkrečius rezultatus šiandien dar būtų rizikinga“,- sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Žinia, didžioji Vilhelmo kanalo dalis eina per Klaipėdos rajono teritoriją. „Šiandien minties apie laivybą Vilhelmo kanalu tikrai nėra atsisakyta. Bet viskas juda labai lėtai“, - pripažįsta Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Jis apgailestavo, kad ir šiuo klausimu kaip visada įstrigta biurokratiniuose koridoriuose. Norėta pradėti nuo siauro ir seno Drevernos šliuzo, per kurį plaukti gali tik maži laiveliai. B. Markausko teigimu, rajono Savivaldybė pradėjo derybas su „Klaipėdos vandeniu“ norėdama perimti šliuzą, bet susirašinėjimas tęsiasi iki šiol.

Grius visa koncepcija?

Paskutinė naujiena rajono Savivaldybę, anot jos mero, tiesiog pribloškė. Kadangi vanduo trečiajai vandenvietei imamas iš Vilhelmo kanalo, jos apsaugos zona gana didelė, o joje būtų galima plaukioti tik ekologiškomis vandens priemonėmis.

„Dėl laivybos Vilhelmo kanalu Vidaus vandens kelių direkcija rodė didelę iniciatyvą. Buvo parengtas projektas Vilhelmo kanalą sujungti su Kuršių mariomis iškasant priešais Kairių poligono teritoriją kanalą. Tada laiveliai iš Klaipėdos, iš marių juo galėtų įplaukti į Vilhelmo kanalą, paskui pasiekti Dreverną, Mingę, Kintus. Aktyviai bendradarbiaudami su direkcija parinkome vietą. Dabar bandome aiškintis, kurioje vietoje baigiasi trečiosios vandenvietės apsaugos zona. Jeigu ji apims ir tą teritoriją, tada nėra prasmės kasti to kanalo. Atstumai nuo Klaipėdos yra gana dideli: iki Drevernos yra per 20 kilometrų. Taigi su elektriniu varikliu nenuplauksi“, - „Vakarų ekspresui“ sakė B. Markauskas.

Jis teigė, kad vis tiek tose vietose, kuriose įmanoma, bus įrengiamos naujos prieplaukos, nes, pasak rajono mero, Drevernos ir Svencelės teritorijos intensyviai vystomos. Ar pavyks visą Vilhelmo kanalą pritaikyti pramoginei laivybai jį sujungiant su Kuršių mariomis, B. Markauskas šiandien nėra įsitikinęs.

NERIMAS. Jeigu Klaipėdos trečioji vandenvietė nebus iškelta, bus reikalaujama, kad Vilhelmo kanalu plaukiotų laiveliai tik su elektriniais varikliais, laivyba visu kanalu nevyks.

Nesutinka koreguoti BP

Pasiteiravus, kodėl Klaipėdos savivaldybė nesutiko daryti korekcijos miesto BP numatant uosto plėtrą vietoj trečiosios vandenvietės, V. Grubliauskas atsakė: „Toks yra specialistų vertinimas. Bendrasis planas - dokumentas, kuriame kompromisai reikalingi iš visų pusių. Nuomonių išsiskyrimas nėra konfrontacija, tai darbinis procesas. Vienos pusės argumentai dėl ateities neįtikino kitos pusės.“

Klaipėdos rajono merui B. Markauskui buvo naujiena, kad rajono administracija nesutiko koreguoti BP dėl trečiosios vandenvietės. "Mes tikrai esame suinteresuoti tos vandenvietės iškėlimu, nes ten gana patraukli teritorija verslui. Žinoma, labiausiai tuo suinteresuotas yra Klaipėdos uostas, numatantis plėtrą pietinėje dalyje. Įsivaizduoju, kad nauja vandenvietė galėtų būti rajono teritorijoje ties Lankupiais, kaip ir buvo planuota, nes mieste gręžinių neišgręši. Be to, toje vietoje dar yra gana geras vanduo. Vakarų regione yra problemų dėl vandens, kadangi gana dideli boro ir floridų rodikliai.

Manau, kad pagrindinis klausimas šiuo atžvilgiu yra susijęs su finansavimu. Iš Lankupių tiesti vamzdyną į Klaipėdą būtų gana brangu. O viena iš iškėlimo sąlygų - vanduo uostamiesčio gyventojams neturi brangti. „Klaipėdos vanduo“ yra aiškiai pasakęs, kad jis nepajėgus, miestas galbūt nenori, nežinau, rajonas gal galėtų kalbėti tik apie kokį nors prisidėjimą. Tiksliai neprisimenu, bet, atrodo, ar ne apie 70 mln. eurų kainuotų trečiosios vandenvietės iškėlimas", - aiškino Klaipėdos rajono meras.

B. Markauskas teigė, kad rajono BP korekcija buvo neseniai daryta, bet nei jis, nei rajono architektas neatsimena, kad kas nors būtų inicijavęs rajono BP korektūrą, susijusią su vandenvietės iškėlimu.

Pradžia - paprastesni klausimai

Buvusio ilgamečio AB „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Leono Makūno pozicija buvo tokia: jeigu plaukiotų lėtaeigiai laivai, kurių keliamos bangos neardytų krantų, bendrovė vandens kokybę galėtų užtikrinti.

Jo manymu, galėtų būti du maršrutai: mažasis - į marias išplaukiant pro Dreverną, didysis - išplaukiant pro Klaipėdą. Pasak L. Makūno, apie pastarąjį variantą nėra ko kalbėti, nes tai žymiai brangesnis, sudėtingesnis ir nežinia ar perspektyvus variantas. Nebent šis klausimas būtų sprendžiamas, kai pietinėje uosto dalyje bus statoma Uosto direkcijos pažadėta pramoginių ir mažųjų laivų prieplauka. Tada galbūt būtų atsakyta į klausimą, ar yra galimybė kasti kanalą, kad laivai galėtų ties vandenviete praplaukti į marias. Pasak jo, tai labai tolimas dalykas, o dabar reikėtų spręsti artimesnius ir paprastesnius klausimus.

VANDENVIETĖ. Uosto direkcija nori iškelti Klaipėdos trečiąją vandenvietę. Kol kas nei Klaipėdos miesto, nei Klaipėdos rajono savivaldybės nekoreguoja savo bendrųjų planų dėl šios vandenvietės.

Šliuzus reikia restauruoti

Vienas iš paprastesnių klausimų - reikia išvalyti kanalą, kad laivai galėtų laisvai plaukti. Kitas - išspręsti Lankupių ir Drevernos šliuzų valdymo klausimą. Jie seni, nusidėvėję, automatikos nėra. Norint laivui praplaukti juos reikia rankiniu būdu atidaryti, o paskui uždaryti. Elektrinė dalis jose yra visiškai sunaikinta. Žinoma, tai priklauso nuo situacijos. Kai vandens lygis normalus, tie šliuzai gali būti atidaryti, o laivai praplaukti.

Lankupių šliuzas reikalingas, kad kanalas būtų apsaugotas nuo perteklinio vandens iš Minijos, o Drevernos - kad apsaugotų kanalą nuo sūraus vandens iš marių, kai pučia vakarų vėjai. Pasak L. Makūno, rimtos laivybos nepadarysi neišsprendęs šliuzų valdymo problemos. „Įsivaizduoju, kad juos būtų galima elektrifikuoti, automatizuoti tiek, kad laiveliui priplaukus galėtum paskambini tam tikru numeriu ir šliuzas automatiškai atsidarytų. Tai ne toks grandiozinis klausimas kaip kanalo prakasimas, bet jį reikia išspręsti. Šliuzus reikia restauruoti kaip techninės kultūros paveldą. Ant “Klaipėdos vandens„ pakabinti šitą dalyką, ko gero, būtų negražu ir nepavyktų, nes bendrovės išlaidos yra kontroliuojamos ir tokiam reikalui jų niekas neleis skirti“, - "Vakarų ekspresui sakė L. Makūnas.

Sakoma, kad Drevernos šliuzas yra per siauras, jį reikėtų rekonstruoti ir paplatinti, o tai kainuotų gana brangiai. Yra manančiųjų, kad reikėtų sudaryti galimybę apiplaukti tą šliuzą. L. Makūno nuomone, to daryti negalima. Jeigu mariose atsiras sūraus vandens, jis laisvai tekės į kanalą ir tada „Klaipėdos vanduo“ nebegalėtų užtikrinti vandens kokybės.

„Apie Drevernos šliuzo panaikinimą negali būti jokių kalbų, kol trečioji vandenvietė yra ten“, - sako L. Makūnas.

VAIZDAS. Vilhelmo kanalas už Klaipėdos uosto.

Būtina sukurti traukos centrus

Kitas dalykas, tam, kad laivyba kanale vyktų, reikia suformuoti turistų traukos taškus. L. Makūnas juokauja sakydamas, kad nedaug yra tokių kvaištelėjusių žmonių, kurie plaukia vien dėl to, kad plauktų.

Vienas iš tokių objektų galėtų būti Jokšų tiltas. Jis vienas išliko iš kelių per Vilhelmo kanalą nutiestų tiltų. Klaipėdos rajono savivaldybė žada jį restauruoti, jau yra parengtas ir projektas. Tai kultūros paminklas, jis turi būti aprašytas, kad žmonės laive ar krante galėtų paskaityti apie jį.

Patys šliuzai irgi yra kultūros paminklai, juos reikia aprašyti. Svencelės pelkė, L. Makūno manymu, taip pat gali būti lankytinas objektas.

„Manau, kad traukos centrų sukūrimas irgi yra būtinas pirmo etapo metu. Jau reikėtų ruoštis prie jų įrengti prieplaukėles. Vien kalbėjimu norimo rezultato nepasieksime. Vien kalbėjimas ir nieko nedarymas lėmė tai, kad trečiosios vandenvietės iškėlimo nėra nei miesto, nei rajono bendruosiuose planuose“, - „Vakarų ekspresui“ sakė L. Makūnas.

Imasi stūmiko vaidmens

Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie miesto Tarybos neseniai vykusiame posėdyje irgi svarstė klausimą dėl galimybių Karaliaus Vilhelmo kanalą pritaikyti laivybai ir vandens turizmo reikmėms. Ji sudarė darbo grupę, turinčią per dvi savaites (jau liko savaitė) parengti kreipimąsi ar rezoliuciją, kuri bus siunčiama tam tikroms institucijoms, pavyzdžiui, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms ir kt.

„Vilhelmo kanalas yra pripažintas vidaus vandens keliu, bet jis neišnaudojamas taip, kaip galėtų. Būtina šį klausimą nuolatos kelti. Kol kas visi kalba ir kiekvienas atskirai kažką daro, nėra kas koordinuotų veiksmus. Koordinacinė taryba sieks, kad Vilhelmo kanalo klausimas būtų įtrauktas į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos darbotvarkę“, - „Vakarų ekspresui“ sakė buvęs Koordinacinės tarybos pirmininkas Petras Bekėža.

Taigi Koordinacinė taryba imasi tarsi ir stūmiko vaidmens, bandys idėją priminti tam tikroms institucijoms, kad jos priimtų atitinkamus sprendimus.