Žiema atsisveikino magišku šokiu padangėje

 Meteorologai ramina smalsuolius, kad saulės intensyvumas, dėl kurio ir buvo įmanoma fiksuoti šį nuostabų dangaus reiškinį, jau nuslūgo, ir nebeverta šalti naktį prie jūros ar užmiestyje, tykojant Šiaurės pašvaistės.

Įspūdingomis spalvomis žaižaruojančios pašvaistės, jos žinovų gamtininkų ir meteorologų žavingai pavadintos ponia Aurora Borealis, nuotraukomis mirgėjo feisbuko grupių „Orų entuziastai“, „Orai ir klimatas Lietuvoje“ puslapiai.

„Ponia Aurora Borealis vėl šoka savo spalvingą šokį Lietuvos danguje“, – rašė entuziastai, dalindamiesi vaizdais iš visos Lietuvos – Šiaurės pašvaistė buvo užfiksuota ir Šiauliuose, Tauragėje, Marijampolės, Klaipėdos rajonuose.

Tačiau tvirtinama, kad įspūdingiausiai ji buvo matoma pajūryje ir mūsų rajone, o ryškiausia buvo pirmadienio vakarą apie 20 val. ir vėliau – apie 23 val.

Pašvaistę nusprendė „pagauti“ pats Fantastiško grožio vaizdais dalijosi ir pavieniai fotografai mėgėjai. Vienas jų – kretingiškis Linas Ragainis.

Archeologiją studijuojantis vaikinas pasakojo, kad grupėje „Orų entuziastai“, kurios sekėjas esąs, nes mėgsta fotografuoti gamtos vaizdus, pastebėjęs, kad pašvaistė ryškiai nušvitusi naktį iš vasario 26 į 27-ąją. Išnagrinėjęs, kokio stiprumo esanti:

„Dabar yra įvairių internetinių puslapių, kuriuose būna pateikiamos prognozės – trumpalaikės ir ilgalaikės, taip pat pateikiami NASA duomenys.

Supratęs, kad saulės audra šįkart yra reto stiprumo, nusprendžiau pabandyti „pagauti“ pašvaistę ir pats“, – pasakojo vaikinas.

Jis tvirtino, kad jam labai pasisekę, nes naktis buvusi itin giedra, šiemet tokių naktų tebuvo reta. Mieste tąnakt tvyrojo rūkas, tačiau ties Rūdaičiais jis išsisklaidė, o Lazdininkuose, kur pasirinko fotografuoti, vaizdai buvę tiesiog tobuli.

L. Ragainis sakė fotografavęs profesionaliu DSLR veidrodiniu fotoaparatu, įtvirtintu ant trikojo, tačiau, jo žodžiais, tąnakt ir fotografuojant telefonu pašvaistė gana neblogai matėsi.

Ties Lazdininkais ją galima buvo išvysti netgi plika akimi maždaug nuo 23 val. „Girdėjau, kad Šiaurės pašvaistės atsiskleidusio grožio pikas buvo apie 21 val., tačiau kitur jos nesimatė dėl šviesos užterštumo ar nepakankamo nakties tamsumo – turi praeiti tam tikras laikas nuo saulėlydžio, o dar ir mėnulis savaip apšviečia drėgną orą“, – apie atitinkamas sąlygas išvysti Šiaurės pašvaistę kalbėjo kretingiškis.