Kaži kaži ar visi viską pamiršo. Gal tik mažiau garsiai apie tai kalba. Garsųjį posakį, nuskambėjusį karo Ukrainoje pradžioje iš Gyvačių salos gynėjo lūpų ir pasiuntusį Rusijos laivą ten, kur reikia, vis dar gali pamatyti ir gana atokiame ir labai ramiame Lietuvos kampelyje (žr. nuotr.), ir netgi Afrikoje, išraižytą ant palmės.
Deja, karas - toks reiškinys, kad yra nepraleidžiančių progos iš jo pasipelnyti kaip Bertoldo Brechto knygos „Motušė Kuraž“ herojė. Be to, pamiršti baisių įvykių mums neleidžia komersantai. Posakis apie okupantų laivą puikuojasi ant marškinėlių, kurių pasaulyje parduoti šimtai. Juokingiausia, kad yra ir rusų, jų įsigijusių. Žinoma, Maskvoje jie jų nedėvi.
O apskritai žmonės jau pavargo bijoti ir sielvartauti, mat visas Rusijos šaunusis laivynas, ko gero, dar labai ilgai bus siunčiamas ta visiems žinoma kryptimi. O gyvenimas privalo tęstis.
Rašyti komentarą