Vilius Jurgaitis: „Užaugau Fabijoniškėse, todėl Filipinuose jaučiuosi saugiai“

1. Nepulkite pirkti pirmų pasitaikiusių ekskursijų. Pavyzdžiui, viešbutyje kelionės po salas kainavo nuo 100 eurų, o mieste tos pačios kelionės kainavo nuo 20-25 eurų. Beje, kainą visada galima dar šiek tiek nuderėti.

Mes iš viso jokių kelionių nepirkome per „Tripadvisor“ ar kitus kelionių puslapius, nes atvykus į vietą jos visada būdavo pigesnės bent 5 kartais nei internete.

2. Derybos, derybos, derybos. Kaip ir daugumoje Pietryčių Azijos šalių, siūloma kaina gali nukristi 2-3 kartus vos pradėjus derėtis. Pavyzdžiui, vakar pardavėjas siūlė jūros perlus už 30 eurų, bet po kelių minučių nusipirkau juos už 3 eurus. Manau, kad dauguma užsienio turistų dažnu atveju tingi, nenori ar nemoka derėtis, todėl kainos tokios kosminės.

3. Maistas kaip ir visoje Azijoje tikrai skanus ir pigus (patiekalas kainuoja 2-5eurai). Dažniausiai valgydavome vietinėse kavinėse, nes tokiose vietose gali pamatyti tikrą vietinių gyvenimą. Be to, vietinėse kavinėse dažnu atveju netgi skaniau nei restoranuose. Skirtingai nei Tailande, „spicy“ maistas nėra superaštrus ir yra tinkamas europiečio skoniui.

Viešbučiuose pusryčių imti nerekomenduoju, nes mieste dažnu atveju galima pavalgyti pigiau, nei siūlo viešbutis.

4. Naktinis gyvenimas. Vakarėlių kokybė labai priklauso nuo miesto, pavyzdžiui, Cebu jie tikrai neblogi, tačiau Coron saloje yra vos du klubai, iš kurių vienas nedirbo. O štai sostinėje, Maniloje, miesto gatvė yra tokia pati gera kaip ir kitose Azijos šalyse.

5. Saugumas. Užaugau Fabijoniškėse, galbūt todėl Filipinuose jaučiuosi saugiai. Žmonės malonūs. Kiek teko bendrauti su merginomis iš užsienio, jos čia jaučiasi labai saugiai. Naktiniame gyvenime baltas žmogus turi daugiau teisių nei vietinis. Azijiečiams einant į klubus galioja stiprus „dresskodas“, o aš į visus klubus įėjau vilkėdamas šortus ir marškinėlius. Esu įsitikinęs, kad su tokia apranga neturėčiau jokių šansų patekti į „Bardaką“ ar kitas žinomas Vilniaus vietas.

6. Jeigu turite noro, nuomokitės mašiną. Išsinuomavę mašiną (40 Eur dienai) ir nuvykę į ekskursijos vietą, ją nusipirkome už 8 Eur, internete jos kaina buvo 120 eurų žmogui, taigi vietoj 240 Eur dviem žmonėms išleidome 66 eurus (mašina / kuras / ekskursija), bet minusas, kad teko vairuoti 9 valandas, o štai perkant ekskursiją atsisėdi į autobusą ir mėgaujiesi kelione.

7. Atstumai. Filipinuose, kaip ir visoje Azijoje, keliai nėra tokie kaip Lietuvoje, todėl 100 km kelionė gali užtrukti 4-6 valandas. Keliai dviejų juostų, mašinų ir tuktukų labai daug, todėl viskas vyksta labai lėtai, nebent važiuosite 5 ryto arba turėsite labai gerą vairuotoją.

8. Salose visiškai nėra rusų, bent man tai yra didelis pranašumas, nes Tailande ar Balyje jų yra tiek, kad net kai kurie vietiniai į restoranus kviečia rusiškai. Salose sutikome vos du rusus, su kuriais įvyko konfliktas dėl jų požiūrio į įvykius Ukrainoje, bet bent mums viskas baigėsi gerai.

9. Grynieji pinigai. Tailande ar Vietname kai kur galima atsiskaityti kortele, Filipinuose tokių vietų nėra, nebent esate sostinėje. Tačiau salose net restoranuose atneša čekius, surašytus ranka ant lapuko.