Vaida Poderytė-Bernatavičė – apie prieš trejus metus mirusį Vitalijų Cololo: neseniai rado pamirštą vaizdo įrašą, kuriame įamžintas jautrus momentas
Delfi per trečiąsias mirties metines kalbinta Vaida Poderytė teigė, kad apie tokį žmogų, kaip Vitalijus Cololo, kalbėti yra labai liūdna.
Taip pat sunku suvokti, kad jo nebėra.
Anot pašnekovės, Vitalijus buvo be galo geros, didelės ir atviros širdies, taip pat labai linksmas, visą laiką gerai nusiteikęs.
„Nors, kaip ir pas visus, gyvenime būta visko – ir pačių sudėtingiausių bei sunkiausių akimirkų. Tačiau jis visą laiką išlaikydavo sveiką ir pozityvų požiūrį.
Esame kartu dirbę, todėl išlikę tik patys geriausi prisiminimai, jis pasidalindavo vertingomis pamokos, išmintimi.
Kaip tik neseniai telefone pamačiau priminimą, vaizdo įrašą, kuriame įamžinta, kaip Vitalijus moko žvejoti mano sūnų, kuriam tuo metu buvo gal trys metukai.
Tikrai visai mažylis dar.
Pagalvojau, kad Vitalijus – žmogus, kuris darė viską su meile, nesvarbu, tai buvo darbas ar laisvalaikis.
Sunkiai suvokiama informacija, kad jo nebėra.
Atrodo, kad jis kažkur linksmai Druskininkuose juokiasi. Liūdna suvokti, kad jo nebėra, linksma ir gera jį prisiminti, gaila, kad tokie žmonės per anksti išeina“, – kalbėjo Vaida.
Dukra Evita didžiuojasi turėdama Cololo pavardę
Apie tėtį nedaugžodžiaujanti jo dukra Evita Cololo neseniai taip pat tapo matoma – ji nugalėjo LNK projektą „Lietuvos balsas“. Mergina kiek anksčiau televizijai duoto interviu metu atskleidė, kad savo tėčiu labai didžiuojasi.
„Aš labai didžiuojuosi savo pavarde, dabar ją nešu ypač aukštai ir dedu visas jėgas, kad ji tik garsėtų ir neišnyktų iš televizijos. Jaučiu už ją atsakomybę. Ir net jei anksčiau žinoma pavardė man nebuvo tokia maloni dėl apkalbų, dabar – laikykitės, nes Cololo sugrįžta“, – šypsojosi garsaus humoristo dukra Evita, davusi atvirą interviu laidai „Nuo...iki…“.
Prisimindama savo vaikystę, Evita pasakojo, kad dėl žinomumo tėtis net negalėdavo ateiti pažiūrėti konkursų, kuriuose dainininkė dalyvaudavo ir vieną po kitos skindavo pirmąsias vietas.
Negana to, ir išgirdę Evitos pavardę, aplinkiniai dažniausiai iškart susidarydavo išankstinę nuomonę, kuri ne visada būdavo gera.
„Mano šeima ir mokytoja stengėsi, kad aš neišgirsčiau komentarų, kad visko pasiekiau tik dėl tėčio. Todėl mane į konkursus lydėdavo tik mokytoja ir mama.
O tėtis pasižiūrėdavo įrašus namuose.
Mes buvom taip sutarę, kad geriau jam nereikia eiti, nes iškart gausim nereikalingo dėmesio ir ore klaidžios sąmokslo teorijos“, – prisiminė ji.
„Tik dėl tėčio ir mokytojos esu čia, kur esu.
Mokytoja mane stūmė į tuos konkursus, kai aš net nenorėdavau važiuoti, vaidindavau, kad turiu temperatūros ar gerklę skauda, bet vis tiek tekdavo važiuoti.
Aš meluodavau ir vis tiek važiuodavau, ir laimėdavau. Ne veltui jie mane stūmė šiuo keliu, ne veltui“, – pakartojo E. Cololo.
Vitalijaus Cololo bičiulis Valdas Burnys: kartais pagalvoju, kodėl jis nepaskambina?
„Aš kiekvieną dieną jį prisimenu ir iki šiol negaliu susitaikyti su tuo, kad jo nėra.
Kartas nuo karto susimąstau – kodėl Vitalijus nepaskambina? Ir tik paskui suprantu, kad jis kažkur kitur.
Dar reikia laiko suprasti. Aš dar neperėjau į kitą lygmenį. Man kasdien atrodo, kad jis paskambins ir pasiūlys važiuoti žvejoti.
Gal kvailokai skamba, tačiau pasąmonė veikia savaip.
Savame rate, žinoma, apie jį pasikalbame, prisimename, aplankome“, – praėjus beveik metams po V. Cololo mirties Delfi kalbėjo jo geras bičiulis, „Išjunk šviesą“ vokalistas Valdas Burnys, su kuriuo humoristas leido paskutines savo gyvenimo dienas.
Per V. Cololo gimtadienį kalbintas jo bičiulis pasakojo, kad įprastai garsus humoristas savo gimtadienį paminėdavo pirmiausia artimiausiųjų apsuptyje, o paskui šią svarbią datą įprasmindavo atvykęs į jo namus Vilniuje.
„Pirmiausia jis visada paminėdavo gimtadienį Druskininkuose su šeima. Žmona ir dukra jam – svarbiausias prioritetas.
O kitą dieną dažniausiai atvažiuodavo pas mane į Vilnių, Bajorų rajoną.
Kieme būdavo pastatomas didžiulis 1,5 metrų gylio baseinas, kuriame plaukiodavome, džiaugdavomės įprastai šiltu oru. Jis labai mėgdavo vandenį.
Vitalijus visada pabrėždavo, kad specialiai švęsti savo sukakties nieko nekviečia – jam būdavo labai smagu, kai žmonės patys prisimindavo ir atvykdavo pasveikinti.
Tad be jokios pašalinės informacijos pas mane į svečius atvažiuodavo mūsų bičiuliai ir visi smagiai atšvęsdavome.
Jis sakydavo, kad tie draugai, kurie be jokios reklamos prisimena jo gimimo datą, yra patys geriausi“, – pasakojo pašnekovas.
Po V. Cololo mirties „Delfi“ V. Burnys buvo pasakojęs apie paskutines bičiulio gyvenimo dienas.
Vyras lapkričio 9-ąją su žmona Inga išvyko atostogauti į Ispaniją pas čia su šeima gyvenantį bičiulį – grupės „Išjunk šviesą“ lyderį, tačiau atsiradus sveikatos problemoms kelionės planai turėjo kiek pasikeisti.
Pora svečioje šalyje liko ilgesniam laikui.
Tąkart pasiteiravus, kas iš tiesų sukėlė tokią staigią mirtį, žinomas muzikantas nenorėjo daugžodžiauti ir tik prasitarė, jog tai buvo ūminė liga, po kurios staiga prireikė operacijos, o jos žinomo vyro organizmas neatlaikė.
„Pati operacija truko gana ilgai – apie penkias valandas, bet jo širdis neatlaikė. Visi patyrėme didelį šoką.
Sunku ką ir kalbėti. Vakar po pietų, kai viskas tik įvyko (jis mirė po pietų Ispanijos ligoninėje), iš šoko negalėjome net kalbėti. Tai labai sunku“, – atviravo jis.
V. Cololo po jautrios ceremonijos palaidotas savo gimtuose Druskininkuose gruodžio 7 dieną.
Rašyti komentarą