Tyrimas: finansinė įtampa pastūmėjo gyventojus mažinti kalėdinių dovanų biudžetą

„Išaugusios energinių išteklių ir kasdienio vartojimo prekių bei paslaugų kainos paskatino gyventojus peržiūrėti savo finansinius prioritetus ir Kalėdų dovanoms susiplanuoti kiek kuklesnes išlaidas.

Tiesa, įvertinę infliaciją, gyventojai planuoja 17 proc. didesnį nei pernai švenčių stalo biudžetą – jam šįmet žadama išleisti vidutiniškai 83 eurus“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. 

Vis dėlto, kaip pastebi J. Cvilikienė, vaikams Kalėdų senis žada būti dosnesnis – jų dovanoms tėvai planuoja išleisti daugiau nei prieš metus.

Pavyzdžiui, vaikai iki 3 metų po eglute ras vidutiniškai 36 eurus kainuojančią dovaną, o vyresnių nei 13 metų vaikų dovanai respondentai numatė skirti vidutiniškai 55 eurus. Tai yra, atitinkamai, 9 proc. ir 10 proc. didesnės sumos nei 2021 m.

Iš anksto taupyti nelinkę

„Nors gerokai ūgtelėjusios kainos ir nerimas dėl finansų paskatino gyventojus pagalvoti apie mažesnį dovanų biudžetą, visgi iš anksto taupančių dovanoms skaičius neišaugo.

Tuo metu iš anksto taupančių švenčių vaišėms, palyginti su praėjusių metų duomenimis, skaičius padidėjo paklaidos ribose ­– 2 proc. punktais“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Tyrimo duomenimis, kaip ir pernai, Kalėdų dovanoms taupė arba jomis iš anksto pasirūpino 41 proc. šalies gyventojų. Tuo metu šventinio stalo vaišėms iš anksto taupę nurodo vos daugiau nei 1 iš 4 respondentų (26 proc.).

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, tikėtina, kad griežtesnio taupymo režimo gyventojai gali imtis tik pajutę realią šildymo išlaidų bei pabrangusių paskolų įtaką savo biudžetui.

Pirkti dovanų – vėl į prekybos centrus

Kaip rodo tyrimo rezultatai, išsikvėpus pandemijai dovanų ieškotojai vėl grįžta į prekybos centrus ir kitas fizines apsipirkimo vietas.

„Prekybos centruose ieškosiantys dovanų sako 60 proc. gyventojų, tai yra 7 proc. punktais daugiau nei prieš metus. Smulkių verslininkų parduotuvėse arba mugėse dovanas pirkti planuoja panašus gyventojų skaičius, kaip pernai − atitinkamai, 25 proc. ir 23 proc.

Tuo metu internetu apsipirkti planuoja 45 proc. respondentų, tai yra 5 proc. punktais mažiau nei praėjusiais metais“, − komentuoja J. Cvilikienė.

Remiantis tyrimu, į labiausiai trokštamų dovanų penketuką šiemet sugrįžo bilietai į renginius – jų pageidaujantys sako 21 proc. respondentų, ir tai yra net 8 proc. punktais daugiau nei prieš metus. Labiausiai pageidaujama dovana ir toliau išlieka pinigai arba parduotuvės dovanų čekis (26 proc.), gyventojus itin nudžiugintų ir kuponas kelionei (18 proc.) ar SPA (18 proc.), taip pat kosmetika arba kvepalai (16 proc.).

„Tyrimas parodė ir dar vieną svarbią tendenciją – 2 iš 5 gyventojų svarbiu kriterijumi perkant dovanas nurodo tvarumą. 10 proc. sako, kad dovanoms renkasi tik tvarias prekes ar paslaugas, 34 proc. teigia tvarumą laikantys svarbiu privalumu“, – pažymi J. Cvilikienė.

Kaip išlaikyti finansinį stabilumą

Finansų ekspertė pažymi, kad norint nepritrūkti lėšų būtinosioms išlaidoms mėnesio pabaigoje ar iki kito atlyginimo, verta labai kruopščiai susiplanuoti gruodžio biudžetą ir jo laikytis.

Tikrai  pravers surašytos visos būtinųjų ir nebūtinųjų išlaidų eilutės su konkrečiomis sumomis, į sąrašą įtraukiant dovanų ir šventinių vaišių išlaidas.

Dar vienas svarbus veiksmas − žmonių, kuriuos ketinama pasveikinti, sąrašas. Tačiau jį reikėtų įvertinti kritiškai, galbūt kai kuriems pakaks simbolinės dovanos ar žodinio sveikinimo.

„Planuojant dovanas, geriausia nusimatyti konkrečius dalykus, nes improvizacijos parduotuvėse dažnai virsta didesne išleista suma. O jei suma, kurią savo mėnesio biudžete galite skirti dovanoms ir vaišėms, yra labai ribota, apgalvokite galimybę artimiausiųjų rate keistis dovanomis. Burtų keliu ištraukite po vieną žmogų, kuriam teiksite dovaną – taip mažiau išleisite ir jūs, ir jūsų artimieji“, – pataria „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Galiausiai, pasak J. Cvilikienės, verta nepamiršti nebrangių simbolinių dovanų paieškos mugėse ar mažose krautuvėlėse. Tai gali būti ne tik proga sutaupyti, bet ir geras būdas palaikyti smulkųjį verslą, atrasti originalesnių prekių bei būti draugiškesniais aplinkai.

Reprezentatyvus nuomonės tyrimas atliktas 2022 m. spalio pabaigoje, jo metu apklausti 1 009 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus. Tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto „Spinter tyrimai“.