Spąstai, į kuriuos patenka mūsų sąmonė

Kai kurios iš šių klaidų yra visiškai nekenksmingos (kai kuriais atvejais net naudingos), bet dauguma lemia tai, kad prieinama prie neteisingų išvadų ir neracionaliai mąstoma.

Papasakosime apie labiausiai paplitusias klaidas, kylančias mūsų sąmonėje.

Labiau pasitikime žmonėmis mūsų grupės viduje

Paplitusi sociologijos idėja: visus žmones padaliname į grupes ir labiau mylime tuos, kurie patenka į vieną grupę su mumis – tarkime, kolegas darbe, draugus arba netgi žmones, kurių tokia pat odos spalva.

Dalinai tai susiję su hormonu oksitocinu, „meilės molekule“. Jis padeda mums užmegzti ryšius su žmonėmis iš mūsų grupės.

Deja, oksitocinas veikia ir priešingai: mes bijome žmonių, esančių už mūsų grupės ribų, įtariai į juos žvelgiame ir netgi niekiname.

Tai vadinama „grupiniu favoritizmu“ – pervertiname savo grupės galimybes ir vertę mažiau pažįstamų žmonių sąskaita.

Šis socialinis fenomenas užgimė dar senovėje, kai žmonija buvo suskirstyta į gentis.

Ginčijamės siekdami pergalės, o ne tiesos

Visi žino Sokratui priskiriamą frazę, kad „tiesa gimsta ginče“.

Tačiau pati ginčo idėja kilo visai ne dėl to: mokslininkai Hugas Mersjeris (Hugo Mercier) ir Denas Sperberis (Dan Sperber) pateikė teoriją (vadinama argumentuota sąmonės teorija), kad vystantis žmonių visuomenei žmonės išmoko ginčytis ir samprotauti tam, kad galėtų vieni kitus valdyti.

Šiuolaikiniai žmonės taip pat nuo to priklauso: net kai faktai byloja priešingai, mes ir toliau ginčijamės, nes tai yra manipuliavimo įrankis.

Mersjeris ir Sperberis mano, kad gebėjimas samprotauti, užduoti klausimus ir siūlyti atsakymus atsirado ne tam, kad atrastume tiesą. Išmokome samprotauti, kad įtikintume kitus ir būtume atidesni, kai kiti bando mus įtikinti.

Kai eilinį kartą ieškosite patvirtinimų savo žodžiams ginče ir nieko nerasite, susimąstykite, galbūt jūs paprasčiausiai klystate ir nenorite to pripažinti, todėl smegenys taip ir veikia.