Skanėstas už buto kainą

O restoranams ir gamintojams ledai - priemonė padidinti pajamas.

Vaikydamiesi pelno jie kuria tikrai išskirtines ir labai brangias šio mėgstamo skanėsto rūšis.

„Juodasis briliantas"

Šios rūšies ledų kaina - 817 dolerių už porciją, o jų paragauti galima „Scoopi Cafe" Dubajuje.

Beje, ledų porcija - tik mažytis šio neįprasto skanumyno šaukštelis.

Jie negaminami iš anksto, o tik gavus užsakymą, ir užšaldomi naudojant skystą azotą.

Į „Juodojo brilianto" sudėtį įeina brangus šafranas iš Irano, vanilė iš Madagaskaro, juodieji trumai iš Italijos ir 23 karatų valgomojo aukso, simbolizuojančio JAR prabangą, dribsniai.

Ledai patiekiami rankų darbo „Versace" taurėje su sidabriniu šaukšteliu.

Abu šiuos daiktus lankytojas gauna dovanų ir gali parsinešti į namus.

„Mauboussin Mega Sundae"

„Bagatelle" restorane Niujorke galima užsisakyti ledų, kurių porcija kainuoja 1000 dolerių.

Tai yra šokolado rutuliukų, vanilinių ledų, plaktos grietinėlės ir migdolinių sausainių mišinys.

Galima pamanyti - nieko ypatingo.

Na, išskyrus keletą priedų: sorbetą iš šampano „Dom Perignon Rose", šokoladinių triufelių, šokoladinio užpilo su degtine ir valgomų aukso lapelių.

Ledai patiekiami su martinio taure, o dar svečiui įteikiama firmos „Mauboussin" dovana - juodojo plieno ir baltojo aukso žiedas, inkrustuotas briliantais.

„Bear Extraordinaire"

Viešbučio „Baccarat" restorane Manhatane galima užsisakyti ledų, pagamintų konditerio Rosarijo Vakabajasio (Rosario Wakabayashi).

Rutuliukas su šokoladine plutele dedamas ant pagalvėlės iš juodų trupinių - juodųjų trumų, sumaišytų su aukštos kokybės 64 proc. tamsiojo manjari/Valrhona Gold šokolado, pagaminto iš kokybiškų Madagaskaro kakavos pupelių, kruopelėmis.

Dar vienas prabangus štrichas - užpilas iš kinrožių ir citrusiniai morengai.

Unikalūs yra ir dekoratyviniai elementai - cukriniai siūlai ir drugeliai, auksiniai ir sidabriniai lapeliai, sukuriantys originalaus deserto įvaizdį.

„Trynukai"

Šiuos ledus siūlo to paties pavadinimo firma („Three Twins"), kurios specializacija ir yra šaltų skanėstų gamyba.

Jų galima paskanauti, paklojus „vos" 3333 dolerius.

Jų sudėtyje - bananinis pagrindas su trimis sirupais, pagamintais iš brangių desertinių vynų.

Be to, jei išreikšite pageidavimą paskanauti ir iš anksto užsisakysite šių ledų, gamintojas specialiai jums pakvies violončelininką, kad jis mėgavimąsi neįprastu gardumynu papuoštų muzikos garsais.

„Frrrozen Haute Chocolate"

Būtent šie ledai 2007 m. tapo Gineso rekordininkais kaip brangiausi.

Jie buvo patiekti Niujorko restorane „Serendipity III", o skanėstui pagaminti prireikė 28 kokoso riešutų, tarp jų - brangiausių rūšių.

Ledus puošia penki gramai 24 karatų valgomojo aukso ir triufelis „La Madeline", kainuojantis net 250 dolerių.

Bet tuo siurprizai nesibaigia.

Desertas patiekiamas šveicariškoje auksinėje taurėje, puoštoje baltais briliantais.

Auksinis 3-ojo deš. stiliaus šaukštelis, kuriuo reikia valgyti rinktinį skanėstą, yra papuoštas baltais ir rudais briliantais.

Taurę ir šaukštelį lankytojas gali išsinešti kaip suvenyrą.

„Absurdity Sundae"

Šios rūšies ledų, pristatomų kaip vieni brangiausių, galima paragauti Tanzanijoje.

Tiesa, nieko nepaprasto juose nėra, o gamina jau minėta „Three Twins" firma.

Bet šis jų pasiūlymas unikalus tuo, kad prie ledų pridedami du lėktuvo bilietai į Tanzaniją, ekskursija su gidu į Kilimandžarą ir firminiai marškinėliai.

Pinigai, gauti už šį desertą, atitenka fondui, kuris užsiima Afrikos klimato problemomis.

„Strawberries Arnaud"

Kreolų restorane „Arnaud's" Naujajame Orleane (JAV Luizianos valstija) lankytojams siūlomi brangiausi pasaulyje ledai „Arno braškės".

Tai desertas, kurio sluoksnius sudaro prancūziški vaniliniai ledai „Brocato", braškės, plakta grietinėlė ir užpilas iš portveino.

Jie yra įrašyti į valgiaraštį ir kainuoja vos 9 dolerius.

Bet jų kaina išauga iki 9 milijonų 850 tūkstančių dolerių, jeigu su desertu užsisakomas išskirtinis „MS Rau Antiques" žiedas su karališkuoju žydru, daugiau kaip 10 karatų, briliantu.

Tada prie ledų pridedama plonytėlaičių 24 karatų valgomo aukso lapelių.

Žiedo neįmanoma nusipirkti atskirai, be ledų, todėl šio siūlymo niekaip negalima vadinti apgaule.

Beje, dar nelabai seniai žiedas būdavo paprastesnis ir deserto kaina siekė „tik" 1,4 mln. dolerių.

Ledai senovėje

Ledai atsirado gerokai anksčiau negu šaldytuvai ir šaldymo kameros.

Kad karštą vasarą nėra nieko geriau už šaltą saldų gardumyną, buvo susiprotėta jau senovėje.

Bet kaip suderinti tokius skirtingus reiškinius kaip vasaros kaitra ir ledų gamyba, neturint šiuolaikinių įrenginių? Pasirodo, senovės žmonės buvo sukūrę specialias technologijas.

Manoma, kad kinai ledus gamino jau prieš 5 tūkstančius metų iš kalnų viršūnių ledo, kuris būdavo smulkinamas ir maišomas su uogų ir vaisių gabalėliais.

Taip pat buvo daroma Senovės Persijoje ir kitose senovės valstybėse. Ledai iš atvėsintų ir sušaldytų sulčių, vyno ir pieno produktų buvo gaminami ir Aleksandrui Makedoniečiui, ir Romos imperatoriui Neronui.

Persijoje ledas ir sniegas iš kalnų buvo laikomi rūsiuose, įrengtuose po žeme, kurie nepraleisdavo vandens, juose išsilaikydavo žema temperatūra.

Šioms saugykloms, kurios vadinosi jachčalai, statyti buvo naudojamas molio, smėlio, kiaušinių baltymų, pelenų, kalkių mišinys, pridedama ožkų vilnos.

Ir vis dėlto ledus gaminti buvo brangu, reikėdavo įdėti daug darbo, ir skanėstą galėdavo sau leisti tik turtingi žmonės.

Ledai Europoje ir visame pasaulyje

Į Europą ledų receptą atvežė keliautojas Markas Polas (Marco Polo), grįždamas iš kelionių po Rytų šalis. Karališkųjų rūmų virtuvės technologiją ištobulino ir pradėjo gaminti ledus, šiek tiek labiau primenančius šiuolaikinius: didelis indas būdavo pripildomas ledo ir druskos, į vidurį įdedamas dubuo, kuriame sumaišomi ingredientai - pienas arba grietinėlė, cukrus, riešutai, vaisiai.

Plakama pieniška masė būdavo šaldoma tirpstančiu ledu, druska spartino ledo tirpsmą ir masės atšalimą, ir taip būdavo gaunami ledai.

Nuo XIX a. pieno mišiniams šaldyti pradėti naudoti kitokie šalčio agentai - amoniakas, salietra, eteris.

Ledų savikaina smarkiai nukrito išradus ledų gamybos aparatus, vėliau buvo atidarytos ledų gamyklos, o iki XX a. pradžios patobulinus ledų gamybos technologiją, jie tapo prieinami ne tik privilegijuotam vartotojų sluoksniui, bet ir paprastiems smaližiams su nedidelėmis pajamomis.

O 1921 m. Ajovos gyventojas Kristianas Nilsenas (Christian Nielsen) pagamino „eskimų pyragėlį" - ledus ant pagaliuko, aplietus šokoladu.

Pagal kitus informacijos šaltinius eskimo ledus sugalvojo prancūzas sūrininkas Šarlis Žervė (Charles Gervais).

respublika.lt