Sergejaus Maslobojevo vyresnėlis visai nesidomi sportu, tačiau čempionas numoja ranka: „Ne man gyventi jo gyvenimą“

Jaunas dienas S.Maslobojevas leido Klaipėdoje. Uostamiestyje gyvenęs būsimasis čempionas daug laiko leisdavo su vyresnėliu broliu ir močiute, kurią vadino babulia.

„Augau Herkaus Manto gatvės gale, prie parko. Kampiniame pastate buvo mano darželis. Tėveliai daug dirbo, tad nemažai laiko leisdavau su babulia arba vyresnėliu broliu, kuris ateidavo manęs pasiimti iš darželio, prižiūrėti, kol tėvai grįš iš darbo.

Tuo metu nebuvo jokių pramogų, tad nuotykių tekdavo prisimąstyti patiems. Ne visada jie buvo pavyzdingi, bet vaizduotės tikrai nestokojome“, – šypsojosi vyras.

Ir iš tiesų – mažojo Sergejaus išdaigos tikrai sukėlė nemažai rūpesčių.

„Kai pagalvoju, kokias nesamones išdarinėdavome nenorėdami nuobodžiauti ar siekdami save užimti, tai net apima gėda. Manau, jog aplinkiniams buvo tikra rakštis užpakalyje.

Nuo tilto mėtydavome akmenis arba sniego gniūžtes į pravažiuojančias mašinas , nuo mūsų bėgiojimų nuolatos dūždavo gėlių vazonai. Tai buvo įprasta.

Pamenu, vasaros stovykloje susimušėme su berniuku ir, pats nesupratęs kaip, išmušiau jam su priekinius dantis. Tikriausiai, buvau prisižiūrėjęs filmų su Jean'u Claude'u Van Damu ar Bruce'u Lee. 

Prisimenu, jog tuo metu tikrai turėjau reikalų... Kai pagalvoju – duotų dabar kas man tiek energijos, tai nukreipčiau ją tikrai tinkama linkme“, – toliau šypsojosi jis.

Paklaustas, kokį žmogų vaikystėje laikė savo autoritetu, S.Maslobojevas vėl prašneko apie brolį. Dar jis įvardijo legendinius filmų herojus – Sylvesterį Stallonę, Arnoldą Schwarzeneggerį, Jackie Chaną ir kitus. 

„Kai buvau darželinukas, mano autoritetas buvo vyresnysis brolis. Jis buvo 9 metais vyresnis už mane, tad dažnai mūsų žaidimai baigdavosi ašaromis, bet jis visada būdavo tas, kuris nuolatos man kartodavo: „Nepasiduok! Bandyk dar kartą!“

Na, o vėliau mane įkvėpdavo tie patys filmų herojai“, – tęsė vyras.

Nors dabar S.Maslobojevas gali pasigirti ne vienu medaliu, pelnytu už kovos menus, vaikystėje jis svajojo būti... krepšininku.

„Užaugęs svajojau būti krepšininku. Nes nuo to karto, kai pabandžiau žaisti šį žaidimą, o vėliau – dar sužinojau ir apie NBA, ši sporto šaka mane tiesio apkerėjo. Kovos menai mane traukė taip pat, bet iki pilnametystės savęs juose niekaip nedrįsdavau išbandyti“, – atskleidė jis.

Dabar ir pats tris atžalas auginantis čempionas savo vaikus auklėja kruopščiai atsižvelgdamas į jų norus. Kaip jis pats sako, jo užduotis – tiesiog suteikti visas galimybes remti savo atžalą, kad ir ką ji bepasirinktų. 

„Matote, visi nori kontroliuoti savo vaikus, nori, jog šie augtų paklusnūs, protingi, sveiki bei gražūs. Visgi, retas tėvas pasidomi, ko nori pats vaikas!

Savo vaikams nuolatos kartoju, kad jie patys yra atsakingi už savo gyvenimą. Mes, tėvai, galime padėti jiems išbandyti tą ar aną, bet, kaip elgtis su savo gyvenimu, iš ko semtis patirties bei įkvėpimo jie turi ieškoti patys.

Ir taip, man apmaudu, kai mano vyresnėlis visai nenori sportuoti, bet gi ne man gyventi jo gyvenimą. Mano užduotis yra tiesiog suteikti jam visas galimybes pasirinkti.

Bet galutinį sprendimą turi priimti jis pats!“, – užbaigė sportininkas.