Senjorams žurnalą leidžianti Laura Balčiūtė griauna stereotipus apie Lietuvos pensininkus: „Senas žmogus nėra našta“

Deja, bet jaunoji karta nuvertina senąją, įsivaizduodama, kad senjoras niekuo nesidomi, nieko neveikia, tačiau žurnalo sumanytoja tvirtina, jog tai klaidingas požiūris, mat į pensiją išėję žmonės ir toliau džiaugiasi savo gyvenimu, turėdami laiko hobiams, pomėgiams bei svajonėms, kurių jaunystėje nespėjo išpildyti.

Kaip ir kiekvieną sekmadienį, taip ir šį, „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus žadins laida „Gyvenimas versle“, kurioje kaskart uždangas į nematomą savo veiklų pasaulį praskleidžia šalyje puikiai žinomi prekiniai ženklai.

Nors žodyne žodis „verslas“ apibūdinamas kaip veikla, suteikianti pirkėjams prekes ir paslaugas, tačiau iš tikrųjų už to slypi kur kas daugiau. Už kiekvienos sėkmingos verslo istorijos yra žmonės, nuolatiniai sprendimai ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti vystant savo mylimą veiklą.

Šio sekmadienio laidos herojei Laurai Balčiūtei prieš aštuonerius metus kilo unikali mintis – išleisti žurnalą senjorams „60+“ ir skirti daugiau dėmesio visuomenės grupei, kuri vis dar nesulaukia deramos pagarbos bei tebėra apipinta stereotipais.

Moteris pasakoja, jog ryšį su vyresniąją karta visai nesudėtinga atrasti, problema tame, kad jaunoji karta neturi laiko senjorams arba įsivaizduoja esanti protingesnė, už tą kartą, kuri pragyveno karus, tremtis.

„Aš turėjau šiltus santykius su savo močiute Jadvyga ir kai ji numirė, kitose močiutėse, kituose seneliuose matydavau ją. Taip užgimė tas rūpestis ir meilė senjorams. Kai laukiausi antrojo vaiko, ėmiau svarstyti apie kažkokią veiklą ir taip išgvildenau mintį apie žurnalą.

Pradėjus jo veiklą, pirmiausiai susidūriau su visuomenės požiūriu į seną žmogų, kuri jį mato kaip nelaimingą, kaip naštą, vaistų vergą, kad senjoras neperka drabužių, nesilinksmina, nekeliauja, nesportuoja.

Kiekvieną dieną iš įmonių atstovų išgirsdavau, kad senjoras nėra jų klientas, nes senjoras neturi pinigų, tačiau šiai dienai galiu pasakyti, kad ne senjoras neturi pinigų, o tos įmonės neturi, ką tiems senjorams pasiūlyti“, - laidoje pasakos Laura.

Žurnalas „60+“ – projektų senjorams ir apie juos pradžia bei ašis, tačiau su didžiuliu atsidavimu Laura vysto dar keturias veiklas: organizuoja „Metų senjorų rinkimus“, kuruoja projektą „Pažadink močiutės suknelę“, veda televizijos laidą „Pirmi kartai. 60+“ ir rūpinasi senjorų modelių agentūra, kuri net pačiai verslininkei netikėtai tapo itin pasiteisinusiu projektu.

„Senjorų modelių agentūra visiškai griauna tuos stereotipus apie pensijinį amžių. Bendraujant su įmonėmis, vis sulaukdavau klausimo, ar nepažįstų senjorų, norinčių nusifilmuoti reklamose.

Taip iš poreikio įkūriau agentūrą. Iš pradžių bijojau, nes ilgus metus dirbdama su senjorais, žinojau, kokie jie yra ir kad modeliais tai tikrai nebus.

Tačiau kai išviešinome projektą, pasipylė žinutės, skambučiai su norais. Vieniems senjorams tai yra neišpildytos svajonės išpildymas, kitiems tai pirmas kartas, o tretiems finansiškai naudingas užsiėmimas“, - teigs moteris.

Visgi, kad ir kokia švietėjiška būtų Lauros veikla, tai atima be galo daug moters asmeninio laiko. Laidos herojė pasakoja, jog suvokimas apie meilės sau svarbą atėjo patyrus depresiją bei perdegimą, tačiau kaip pati pripažįsta, laimei užteko proto ir valios kreiptis pagalbos.

Labiausiai verslininkei padėjo streso valdymo kursai, mat karantino ir karo Ukrainoje nuotaikos kėlė didžiulę įtampą ir pojūtį, kad verslas slysta iš rankų.

„Aš juokauju, kad mane supa nuoširdžiausios žmonių grupės, nes vaikai nemoka meluoti, o senjorai jau nebemeluoja. Visgi, suderinti man nesiseka, dažniausiai nukenčia šeima ir tikiuosi, kad ateityje išmoksiu derinti ir darbą, ir šeimą.

Mano dienos kartais yra chaotiškai sunkios, tačiau svarbiausia nepamiršti savęs ir savimi rūpintis. Buvo planų verslą parduoti, bet pagalvojau, kaip gali mano vaiką kažkas kitas auginti ir dabar džiaugiuosi, kad nepasidaviau skubotiems sprendimams.

Toliau tęsiame veiklą ir naujausias planas – išleisti knygą, kurioje bus daug senjorų išminties, patirties ir patarimų“, - naujus užmojus pristatys Laura.

Kita laidos tema: interjero dizaineris yra menininkas, ne plytelių klijuotojas

Interjero dizainerė bei dizaino studijos „Noi“ bendrakūrė Aistė Mickevičienė nuo mažų dienų buvo meniška, tačiau augo šalia autoritetingo tėčio verslininko figūros, kas ir paskatino dukrą savo kūrybą nukreipti į verslo kūrimą.

Visgi, iš pradžių moteris studijavo istoriją, vėliau sociologiją ir tik vingiuotu keliu galiausiai pabaigusi dizaino studijas, pradėjo savo nuosavą verslą, kaip interjero dizainerė.

„Išsinuomojome Rotušėje patalpas, ten pasidariau atidarymą, pasidariau brangiausias vizitines korteles, gražiai įsikūriau studiją ir sėdėjau, laukdama klientų. Nebuvo supratimo, kaip daryti tą verslą.

Stebuklai atsitinka retam iš mūsų. Niekam iš oro niekas neateina, kiek savęs įdėsi, tiek ir turėsi. Pradžioje nebuvo ribų, nebuvo darbo valandų. Kai perdegiau, tuomet jau įsivedžiau ritmą“, - apie nematomą verslo pusę laidoje pasakos Aistė.

Siekdama pritraukti klientus pradžioje moteris darė viską: nuo intensyvaus darbo su socialiniais tinklais, iki į pašto dėžutes mėtomų skrajučių, bet taip per dvejus metus susikaupė solidus sukurtų interjerų portfolio, kuris tapo geriausia reklama.

Visgi, Aistė neslepia, jog šiai dienai ši specialybė yra praradusi savo įvaizdį, todėl siekdama suteikti naudos jaunajai interjero dizainerių kartai, inicijavo projektą, atvirai kalbantį apie darbo specifiką ir joje besislepiančias problemas.

„Dizaineris kažkada buvo gan pakili specialybė, šiai dienai liūdna pripažinti, bet ji yra praradusi savo vertę. Į dizainerį nežiūrima kaip į menininką, dažnu atveju jis tampa tolygus gipso sukėjui ar plytelių klojėjui, tai nėra blogi darbai, bet dizainas juk apie meną.

Todėl gimė mintis, kad reikia kažką daryti, jog ateinančioji mūsų karta turėtų informaciją, kuri dabar yra labai neaktuali.

Dizainerių yra daug ir mes negalvojam apie profesinę etiką, kuri yra labai svarbi, todėl suorganizavome pranešimų sesiją, skirtą pradedantiesiems dizaineriams, kur kalbėtų skirtingų sričių profesionalai pasakodami, kaip nenuvertinti savęs ir nenuskęsti begalinėje konkurencijos jūroje“, - apie visuomeniškus projektus pasakos Aistė.

Kita laidos tema: verslas, prie kurio prisideda visa šeima

Jau daugiau nei du dešimtmečius veikianti įmonė „Statkasta“ atlieka įvairius kasimo, griovimo, drenažo įrengimo, melioracijos, nuotekų įrenginių montavimo, betonavimo ir kitus darbus bei užsiima betono ir betono gaminių gamyba.

Tačiau kaip pasakoja šio verslo savininkai, viskas prasidėjo nuo visai kitokios veiklos, kol lankantis užsienyje gimė į nūdienas atvedusi mintis.

„Pradžia buvo kaip ir visų Marijampolės regione, tai automobilių prekyba. Važinėjant Vokietijoje pastebėjom, kad tenai labai daug mini ekskavatorių, kurių Lietuvoje beveik nematydavom.

Pradžiai įsigijom vieną, po to kitą, vėliau jau pastebėjom, kad atsirado paklausa ne tik kasimo paslaugų, bet ir išlyginimo, taip plėtėmės. Visa verslo pradžia, visa našta teko ant mano pečių, vėliau jau eigoje prisijungė žmona, perimdama visą buhalteriją“, - laidoje apie verslo pradžią pasakos Svajūnas Grabauskas.

Teikdami įvairias žemės kasimo bei lyginimo paslaugas, verslininkai suprato, kad iki pilno komplekto tetrūksta betonavimo darbų, tad įspūdingą veiklų sąrašą papildė atidarydama betono gamyklą.

Negana to, į šį verslą šiandien įsitraukia ir visa šeima: tėvams padeda ir du jų vaikai: sūnus, kuris nors ir žengia savo gyvenimo keliu, mielai pagelbėja tiek prie technikos, tiek betono taške, o dukra sukūrė internetinį puslapį bei administruoja socialinius tinklus.

„Taip susidėliojo situaciją, kad reikėjo mums patiems išmokti tą betoną maišyti. Reikėjo praeiti per tuos visus kelius ir man didžiausias iššūkis buvo betono sertifikavimas.

Paskambini į laboratoriją, telefonu papasakoja, ką reikia daryti, bet vėliau sėdi ir galvoji, kad nieko nesupranti. Buvo tokių momentų, kai parėjau namo ir paverkiau, bet vyras paguodė, viską išsprendėm“, - apie patirtus iššūkius atviraus Kristina Grabauskienė.

„Gyvenimas versle“ – jau antrą sezoną skaičiuojanti laida, kurioje vedėja Dovilė Urbanaitė pristatys ir atskleis šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių bei netikėčiausių verslų istorijas.  Lietuva koja kojon žengia su pasauliniais inovacijų pokyčiais ir savo šalyje turi būrį kūrybingų, sumanių ir savo sritį išmanančių verslininkų, kurie suburdami profesionalias komandas gali didžiuotis atradę raktą į verslo sėkmę. Apie visą tai – kiekvieną sekmadienį, 10:30 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.