Prabanga – tai ne kelnaitės, ne lūpdažiai, ne restoranai ir ne aukštakulniai...
Išmokti atsisakyti nereikalingo. To, kas atgyveno.
Susidėvėjo.
Ir branginti tai, kas patinka.
5-metė mano draugės dukra visą savo mažą gyvenimą eina į svečius tik su savo šaukšteliu.
Ji gali sau leisti prabangą valgyti tuo šaukšteliu, kuris jai patinka.
Jos mama labai gėdijasi, kaskart bando pasiteisinti.
O aš pradėjau imti į piknikus savo nuosavus įrankius ir indus, todėl kad nemėgstu valgyti iš plastiko.
Ir man nusispjaut, ką apie mane galvoja aplinkiniai.
Prabangus gyvenimas – tai ne „juk tu to verta“.
Tai apie tai, ar tas daiktas vertas jūsų.
Puodelis, dovanotas sesutės.
Tėčio marškinėliai, su kuriais taip jauku užmigti.
Pyragas pagal mamos receptą.
Mylimo žmogaus bučinys.
Įdomios knygos.
Geri filmai.
Tos pačios dainos.
Švari patalynė.
Švarus butas.
Gyvenimas, kurį tu pasirinkai pati.
O dar prabangus gyvenimas – tai negraužti savęs, jei kažkas einasi ne taip.
Pėdkelnės gali suplyšti.
Tešla gali neiškilti.
Draugai gali nepanorėti žiūrėti tavo mėgstamo filmo.
Mylimas žmogus gali išeiti.
Tu gali negauti paaukštinimo darbe.
Gali nutikti bet kas.
Jei tau kažkas nesigauna, tai niekaip nedaro įtakos tavo ateičiai.
Tai reiškia, kad tiesiog dabar viskas einasi ne taip, kaip tu nori.
Prabangus gyvenimas – tai turėti galimybę rinktis.
Adyti suplyšusias pėdkelnes ar nusipirkti naujas.
Išmesti pyragą ir užsisakyti sušių ar bandyti iškepti pyragą dar kartą.
Pažiūrėti filmą vienam ar eiti su draugais į kavinę.
Paleisti ar kovoti.
Ieškoti naujo darbo ar peržiūrėti savo tikslus sename.
Prabangus gyvenimas – tai gyventi pagal savo taisykles.
Eiti link savo tikslų.
Neieškoti pasiteisinimo.
Nebūti patogiu.
Nesiteisinti dėl savo pasirinkimo, savo svajonių, savo interesų.
Sakyti: „Su manimi taip negalima.“
Ir sakyti: „Man tai galima“.
Rašyti komentarą