„Pikaso“ narys Haroldas Šklėrius – apie darbą su Bendžiais, honorarus ir gautą prašymą scenoje dainuoti bei kalbėti mažiau

„Mes su grupe jau esame tame etape, kur leidžiame dainas rečiau, bet tas, kurios patinka. Yra tokių dainų, kurias mes apsvarstėme ir atmetėme, o dabar yra hitai Lietuvos.

Pavyzdžiui, „Lemon Joy“ daina „Kažkada“ buvo rašyta mums.

Norėjome, kad Igoris Kofas parašytų mums dainą, tačiau jautėme, kad ji yra ne mums. Yra tokia „69 danguje“ daina „Nutylėta meilė“, tai mes ją rašėm apie Justę Arlauskaitę-Jazzu.

Dažnai mes su muzikos prodiuseriais tariamės, išsakom mintis“, – apie procesą, kaip gimsta grupės „Pikaso“ dainos, pasakoja H. Šklėrius.

Tačiau buvimas grupės nariu – ne vienintelis jo užsiėmimas, dainininkas turi daug kitų veiklų. Ar tai reiškia, kad jis yra darbštus, ar tai, jog iš muzikos Lietuvoje neišgyvensi?

„Ir tas, ir tas. Pinigų visada reikia, jei nori patogiai gyventi. Bet kai atsiranda šeima, poreikiai, tai nesinori bet kaip.

Man niekad nebuvo taip, kad norėčiau daug uždirbti. Man gyvenime gal pasisekė, nes iškart po mokyklos buvo realybės šou „Kelias į žvaigždes“ ir iškart pinigų daug.

Palyginus su vienmečiais, uždirbdavau tikrai daug, nebūdavo dėl to problemos. Kai atsirado duobė, kai mano solo karjera mažėjo, sulaukiau skambučio iš prodiuserių brolių Bendžių.

Tada atsirado grupė ir man labai pasisekė, nes man labai patinka scenoje būti ne vienam. Tai kalbant apie finansinę pusę, kai man tampa šiek tiek nepatogu, iškart atsiranda darbai.

Taip tapau ir teatro būrelių mokytoju, nes esu baigęs teatro edukologiją.

Panašiai atėjo ir pasiūlymas dirbti radijo stoties laidų vedėju. Visą laiką, kol buvau grupėje „Pikaso“, 12 metų, mano karjera bangavo, bet didelių duobių nebuvo“, – sakė Haroldas.

Negana to, kad turi pakankamai veiklos, H. Šklėriui tenka ir svarbių pareigų namie – augina du vaikus. Koks jis tėtis ir ar pakankamai laiko skiria šeimai?

„Būna, kartais tenka perlipti per nuovargį, bet kartais pajauti, kad kažką esi praleidęs ir dėl to labai gaila. Bet niekada ne vėlu. Mano vienam sūnui penkeri, kitam septyneri ir turiu savo vidinį nusistatymą.

Su žmona pakalbame, kad buvimas kartu yra svarbiau ir už darbą, ir už pinigus...

Tikrai norėčiau daugiau laiko praleisti su jais“, – sako laidos pašnekovas.

Anot jo, būtent muzikos prodiuseriai broliai Bendžiai išmokė gerbti tai, ką darai ir nesvarbu, ar tą dieną koncertuoji trečią, ar jau ketvirtą kartą. Žiūrovui tai pirmas kartas ir jam nerūpi, ar tu pavargęs, ar tu ėjai vėlai miegoti...“ – pasakoja dainininkas.

Paklaustas, ar prisimena pirmąjį koncertą po to, kai pasikeitė grupės „Pikaso“ sudėtis, Haroldas neslėpė: „jei sąžiningai, mūsų pirmasis pasirodymas buvo įsimintinas dar ir tuo, jog tuo metu buvo užsakytas pasirodymas senųjų grupės narių.

Tuomet prodiuseriai įspėjo: nenustebkit, žmonės lauks Dainiaus, Dovydo ir Roberto.

Žinoma, klausytojai nustebo, bet tai truko tik kokias dvi dainas. Tai buvo užuomina, jog viskas bus gerai. Ir tai amžinas klausimas mums.

Senieji nariai net nusifilmavo klipe, kuris parodė, kad tarp mūsų viskas gerai, niekas nesusipyko. Broliai Bendžiai man paskambino su pasiūlymu tuomet, kai mano gyvenime buvo ta minėtoji duobė.

Mes buvome pažįstami ir anksčiau, kažkada jie man sakė, kad kada nors ateityje kartu dirbsime.

Kai paskambino man, buvau Druskininkuose, pakvietė kitą dieną susitikti Klaipėdoje, susitikus tapo aišku, kad čia viskas bus gerai“.

Jis teigė, kad jei ir pasitaikydavo tarp grupės narių kokių nesutarimų, tai visi jie buvo dėl darbo, scenos reikalų, kartais kažkas turėjo pastabų dėl pasirodymų.

„Pamenu, buvau gavęs patarimą negerti „tų penkiasdešimties“ prieš koncertą. Bet mes negirtavom.

Žilvinas Žvagulis kažkada yra pasakęs, kad mes esame mažiausiai gerianti grupė Lietuvoje.

Dabar, kai visa to nebėra, iš viso lengva gyventi. Anksčiau atrodė, kad po to pradedu grybaut, nusidainuot.

Arūnas Valinskas kartą sakė, kad galima gerti prieš darbą, po darbo, per darbą, bet ne vietoj darbo.

Būdavo visokių koncertų, bet mes niekada nelipom į sceną „gatavi“. Tiesa, vieną kartą buvo. Ne, nebuvo. Nebuvau „gatavas“, buvau po gero vakarėlio.

Darydamas vieną žingsnį, pargriuvau ant šono.

Prieš tą koncertą man sakė, kad mažiau dainuočiau. O per pertrauką tada jau sakė, kad gal ir net nešnekėčiau.

Bet šiaip nebuvo daug tų pykčių, su visais nariais išsiskyrėm taip, kad jokios durys nebūtų uždarytos.

Apie brolius Bendžius irgi visi kalba, kad neva pririšę savo grupes...

Visi, kurie man būnant išėjo iš grupės, visi išėjo galiojant tom „baisiom“ sutartim, tiesiog prieš porą mėnesių pasakai, kad nori palikti grupę ir palieki.

Ar nebūna taip, kad norėčiau išeiti ir vienas pats gauti visų trijų uždarbį?

Būna. Bet susidėlioji „už ir prieš“, žiūri į visumą.

Buvo toks momentas apie 2018 metus, kai galvojom, kad jau gal gana. Klubai užsidarė ir neliko, kur koncertuoti. Galvojom, ką daryt ir prodiuseriai sugalvojo daryti turą. Tada pamatėme, kur yra mūsų publika“.

Toliau laidoje „Nepatogūs klausimai“ kalba pasisuko apie brolius Bendžius ir honorarą, kurį gauna Haroldas. Ar jį grupė su prodiuseriais dalijasi lygiai pusiau?

„Pas mus jau yra ne sutartys, pas mus yra draugystė, esame partneriai ir versle, drauge žvejoti važiuojame.

Apie honorarą aš negaliu pasakyti, nes yra susitarimai. Pinigus mes dalijamės, bet tai yra konfidencialu. Jei būtų blogai, tai nedirbtume tiek metų.

Nenoriu būti žvaigžde, neturiu tikslo, kad mane pamatytų ant scenos. Visas tas ligas esu prasirgęs, man tai tiesiog priemonė daryti tai, kas patinka ir dar uždirbti pinigų“.

Paklaustas, kiek pinigų ima už buvimą vestuvių vedėju, H. Šklėrius neslėpė – jaunavedžiams tai atsieina 2500 eurų.

Apie keisčiausius nuotykius, nutikusius per vestuves, šeimos reikalus, buvimą geru tėčiu ir santykius su žmona – laidoje „Nepatogūs klausimai“